Tradiciškai kiekvienais metais vykstančios „Lietuvių kalbos dienos“ šiemet bibliotekoje suskambėjo gražiausiomis spalvomis – alytiškius stebinome ne tik renginių gausa, bet ir jų originalumu! Įvairios, lietuvių kalbos puoselėjimui skirtos veiklos įtraukė tiek pačius mažiausius skaitytojus, tiek ir vyresnės kartos kultūrinio vyksmo mylėtojus. Prasidėjusios Vasario 16-tą dieną šurmuliuoti baigė tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.

Per šį gana trumpą laiko tarpą bibliotekoje, jos padaliniuose bei įvairiose miesto erdvėse šiuolaikiškai ir kartu tradiciškai atskleidėme lietuvių kalbos grožį ir išskirtinumą, geriau pažinome dzūkų tarmę, prisiminėme lietuvių kalbai nusipelniusias asmenybes, gyvenusias Dzūkijos sostinėje, ir turiningai kalbos istorijai svarbias vietas.

Smalsiems miestelėnams buvo pristatyta vienos knygos paroda, kurioje eksponavome 1924 metais išleistą unikalų tautosakos leidinį Vinco Krėvės-Mickevičiaus „Dainavos krašto liaudies dainos“, o visi norintys jį galėjo pamatyti Vieno kūrinio galerijoje prie Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo. Per Tarptautinę moters dieną dailiosios lyties atstoves (ir ne tik!) nustebinome Aklu pasimatymu su knyga, kuris šįkart pasklido po miegamuosius mūsų miesto rajonus. Kaip mėgstame sakyti – biblioteka tiesiai pas savo skaitytoją! Na, o daugiausiai dėmesio sulaukė mūsų pirmą kartą suorganizuotas žygis po kultūrinį Alytų „5723 literatūriniai sveikatos žingsniai“. Pasivaikščiojimo metu buvo aplankyta daug prasmingų bei turinčių ką papasakoti miesto vietų, o kelionės svečiai pažėrė įvairiausių negirdėtų faktų apie mūsų krašto šviesuolius. Nuostabi gidė, kurios žinios apie Dzūkijos sostinę yra tiesiog neaprėpiamos, pasakojo taip įtraukiančiai, kad visi klausėsi ausis ištempę ir nei truputį nepajuto artėjančio vakaro žvarbos. Paskutinėje stotelėje (Senamiesčio skvere) visus bendraminčius šildė karšta ir gardi, speciali bibliotekos 30-mečio arbata, kuri sujungė visus bendram įspūdžių aptarimui. Kas žino, gal sušilus orams maršrutą reikės pakartoti – juk Alytuje dar tiek neatrastų, ypatingų ir istoriškai turtingų vietų...

Renginių būta daug ir įvairių – sunku visus ir paminėti, bet svarbiausia, kad buvo pasiektas gražus ir prasmingas tikslas – išskirtinis dėmesys mūsų gimtajai kalbai. Norime padėkavoti visiems miestelėnams įsitraukusiems į Lietuvių kalbos dienų veiklas – tegul ši bendrystė gyvuoja ir toliau ugdo mus visomis prasmėmis!