Šilti pašnekesiai, nuoširdus ir nesuvaržytas bendravimas lydėjo atlikėjo Dariaus Milerio- Nojaus susitikimus su alytiškiais ketvirtadienio vakarą. Jis koncertavo pats ir kvietė gyventojus  pamuzikuoti kartu ne tik Alytaus miesto bendruomenės centro salėje, bet ir daugiabučių namų kiemuose.

Neįprastas vaizdas po darbų laukė namo grįžtančių Vilties ir Lauko gatvėse esančių namų gyventojų. Juk ne kiekvieną dieną prie savo namo laiptinės pamatysi grojantį Nojų, kurį kai kurie alytiškiai atpažįsta kaip savo buvusį kaimyną, o kiti – kaip netoliese užaugusį vaiką.

Minėtos vietos prie daugiabučių susitikimams pasirinktos ne atsitiktinai. Lauko gatvėje Darius Mileris užaugo, pradėjo groti, būtent ten gyvendamas savyje atrado muzikantą, dainų kūrėją. Dar keturi gražūs jo gyvenimo metai prabėgo Vilties gatvėje, kur jis apsigyveno sulaukęs 25-erių.

 „Skambantis miestas“ – taip dar vasarą Darius Mileris-Nojus pavadino savo idėją, kurią ir įgyvendino spalio 4-osios vakarą. Dariaus mintis sukviesti kartu pagroti, padainuoti ir tiesiog pabendrauti gimtojo miesto gyventojus neliko be atsako.

 Susirinkę alytiškiai atsinešė savo muzikos instrumentus, kartu grojo, dainavo gerai žinomus atlikėjo „gabalus“. Nuo pirmųjų akordų atpažinę dainą „Kasdien į karą“, žmonės pritardami dainavo kartu.

Pabendravęs su susirinkusiais Dainavos ir Putinų mikrorajonuose,  paskutinį pasirodymą alytiškiams tą patį vakarą Nojus surengė Alytaus miesto bendruomenės centre, Vidzgiryje.

Į susitikimus rinkosi įvairaus amžiaus klausytojai: nuo garbaus amžiaus žmonių iki visai mažų vaikų, kuriuos pasiklausyti muzikos ir pabendrauti su jos autoriumi atsivedė tėvai. Buvo ir tokių, kurie dalyvavo visuose trijuose susitikimuose.

Nors daugelis atlikėją ir jo dainas gerai žinojo, tačiau buvo ir tų, kurie apie jį išgirdo pirmą kartą. „Nežinau, kas tas Nojus, gal iš laivo? Bet šiandien sužinosiu“, - dalijosi lūkesčiais garbaus amžiaus ponia.  Ir sužinojo – koncerto metu ji plojo, lingavo į muzikos taktą ir jaukiai laiką leido kamerinėje vakaro aplinkoje.

Į paskutinį vakaro susitikimą atvyko ir kartu su Nojumi pagroti svajojusios Miroslavo gimnazijos moksleivės Ieva ir Saulė. Pagundai pabrazdinti gitarą ir padainuoti neatsispyrė ir jų mokytojas Vytautas.

„Aš jaučiuosi pakylėtas, paskatinęs žmones muzikuoti“, - po susitikimo džiaugėsi Nojus.

Paklausus, ko palinkėtų gimto miesto gyventojams, Darius atsakė, kad muzikuojančius alytiškius jis skatina groti tam, kad miestas skambėtų, o visiems kitiems linki klausyti ir palaikyti muzikuojančius, eiti savo keliu, ieškoti savęs ir atrasti iš naujo.