Gūžčiojo pečiais, kraipė galvą  ir pažėrė nemenką kritikos laviną – taip Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai reagavo į trečiadienį pristatytą Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimo galimybių studiją. Politikai turėjo daug klausimų, bet net ir išklausę atsakymų teigė, kad studijos rengėjai  jų neįtikino, jog LEZ geriausia steigti būtent Alytaus aerodromo teritorijoje.

Ši vieta, išanalizavus įmonės „Smart Continent“ savivaldybės užsakymu parengtą studiją, pateikiama kaip tinkamiausia LEZ steigimui, lyginant su kitomis dviem vertintomis teritorijomis. Studijoje taip pat nagrinėtos galimybės LEZ įkurti Alytaus Pramonės rajone bei teritorijoje, kurios didžiąją dalį užima Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas.

Tiesa, nuotoliniame studijos pristatyme dalyvavo ir aktyviai savo nuomonę reiškė ne visi tarybos nariai. Daugiausia klausimų studijos rengėjams turėjo Sigitas Leonavičius, Gintautas Andriuškevičius, Česlovas Daugėla, Gediminas Daukšys, Laura Radzevičiūtė, Valerijus Vencius. Prisijungusių buvo ir daugiau, tačiau šįkart savo vertinimų jie neišsakė.

Pirmiausia tai, kas yra svarbu investuotojams ir kodėl būtų naudinga steigti LEZ, trumpai pristatė „Investuok  Lietuvoje“ regionų plėtros projektų vadovas Aivaras Katinas. Po to buvo pereita prie galimybių studijos pristatymo.

„Noriu akcentuoti, kad mes anaiptol nesprendžiame, kur steigti LEZ.  Mes tik įvertiname, suskaičiuojame ir pateikiame jums informaciją, kurie sklypai geriausi tam, kad ateitų investuotojas ir sukurtų darbo vietas“,- dar prieš pateikiant rezultatus teigė „Smart Continent“ vadovas Andrius Jaržemskis.

Jis tvirtino, kad studija parengta remiantis dviem kriterijais, kurie labai svarbūs investuotojams – kaštų ir laiko vertinimu. Studijoje išanalizavus šiuos du komponentus ir paaiškėjo, kad tinkamiausia vieta – aerodromas.

Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad studijoje neapžvelgti kiti svarbūs kokybiniai rodikliai, trūksta gilesnės analizės, vertinimų aplinkosauginiu požiūriu.

„Mes nevertinome, kaip LEZ įsikomponuotų į miesto urbanistiką, kitų veiklų išvystymą. Nevertinome gamtos, atstumų iki miesto centro. Į analizę buvo žiūrima techniškai, suskaičiuojant ir pateikiant tai, kuris variantas būtų palankiausia investuotojams“, - aiškino  A. Jaržemskis.

Bet, regis, tarybos nariams to neužteko. Po pristatymo studijos rengėjus užgriuvo klausimų ir aštrių pasisakymų lavina. Buvo suabejota pateiktų skaičių pagrįstumu, vertinimo kriterijais, kai kas apskritai pasigedo logikos, objektyvumo.

Atsirado ir pasvarstymų, kad studija parengta būtent taip, kad tinkamiausia teritorija LEZ steigimui būtų aerodromas, tarsi vykdant užsakymą iš aukščiau.

Nors studijos rengėjai į kiekvieną „puolimą“ turėjo atsakymą, pristatyme dalyvavusiųjų jie neįtikino. Tarybos nariai teigė, kad rengėjai jiems taip ir neįrodė, jog aerodromo teritorija yra tinkamiausia vieta LEZ, ir apskritai nelabai aišku, kur išvis tą LEZ steigti.

Politikai tvirtino, kad steigimo galimybes reikėtų geriau išanalizuoti ir kitose dviejose studijoje minėtose teritorijose,  nes remiantis pateiktais skaičiais, peršasi mintis, kad trūksta objektyvumo, ir kyla nemažai abejonių dėl aerodromo kaip tinkamiausios vietos. 

Taip pat tvirtinta, jog reikėtų įvertinti ir Alytaus rajono savivaldybės norą steigti pramonės parką savo teritorijoje, paieškoti bendradarbiavimo galimybių.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad kriterijai, kurie investuotojams buvo labai svarbūs iki karantino, dabar jau gali būti pasikeitę, ir tai reikėtų įvertinti.

Tarybos nariai iki kito trečiadienio studijos rengėjams gali pateikti klausimus, į kuriuos bus atsakyta, o LEZ galimybių studija ir toliau bus svarstoma, aptarinėjama komitetų posėdžiuose, reikalui esant koreguojama.

LEZ steigimo galimybių studijos parengimas savivaldybei kainavo daugiau kaip 30 tūkstančių eurų. Jos rengimui dar praėjusiais metais pritarė savivaldybės taryba.