Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Laukdama susitikimo su anūke alytiškė jai paruošė išskirtinę dovaną

Raimonda Bernatavičienė  •    •  10:06, 2021-01-11
S. Žadeikienė.
Asmeninio albumo nuotr.

Koronavirusas pristabdė žmonių gyvenimus, sulėtino tempą, ir dažnas jau laukia dienos, kada vėl galės susitikti su artimaisiais, juos apkabinti. To nekantraudama laukia ir žinoma alytiškė, mokytoja, Alytaus rankdarbių klubo vadovė Svetlana Žadeikienė. O kad laukimas neprailgtų, anūkei ji ruošia ypatingą dovaną, kurtą savo rankomis, iš visos širdies. Moteris rankų darbo dovanas Kalėdų proga sukūrė ir kitiems  savo artimiesiems. Jos – vis dar Svetlanos namuose: laukia, kada galės būti įteiktos.

 

„Žinoma, karantinas – visiems nėra lengva išlaukti, išbūti namuose. Bet kad dienos eitų greičiau, aš tos veiklos pati sau prisigalvoju. Prieš šventes buvau nusprendusi, kad kalėdines dovanas visiems gaminsiu pati.

 

Po parduotuves vaikščioti nepatartina, tai sėdėjau ir siuvau. Anūkams – pagalvių užvalkaliukus su aplikacijomis, atspindinčiomis jų pomėgius, seserims – virtuvinius rankšluostėlius. Ir laikas ėjo greitai. Tik kol įteiksiu, gal jau bus ir Velykos“, - šypsojosi visuomet optimizmu sipinduliuojanti alytiškė.

 

Anūkė apie laukiančią staigmeną dar nežino

 

Moteris labai įdomią dovaną ruošia savo mažajai anūkei. Dovana socialiniame tinkle pasidalinusi S. Žadeikienė sulaukė daugybės žmonių pagiriamųjų žodžių.

 

Alytiškė trejų metų anūkei pasiuvo interaktyvią knygelę, pagal pasakos „Katinėlis ir gaidelis“ motyvus. Darbas pareikalavo nemažai laiko. Siūti alytiškė pradėjo dar pernai, o užbaigė šiemet.

 

Knygelės idėją ir tai, kaip ji turėtų atrodyti, S. Žadeikienė sugalvojo pati. Reikėjo ir eskizus pasiruošti, ir lekalus išsipiešti, rasti audinį, tinkamą knygelės gamybai, apmąstyti, kuo sutvirtinti lapus, vėliau ir figūrėlės vilna apvelti.

 

„Knygutė – interaktyvi. Vadinasi, visos figūrėlės joje turi būti judančios. Teko ir lipdukus prisiūti, kad figūrėlę būtų galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Vaikas gali pats kurti savo siužetą ir taip ugdyti kūrybinius sugebėjimus“, - pasakojo S. Žadeikienė, užsiimanti įvairių rankdarbių kūryba.

 

Moters anūkė dar nieko nežino apie staigmeną, kuri jos laukia. Mergaitė jau domisi pasakomis, tad tokia dovana jai bus kaip tik.

 

 

S. Žadeikienė anūkėms yra ir dar vieną lavinamąją  knygelę, tinkančią vienerių metų vaikams, anksčiau siuvusi. Iš pradžiu ja žaidė ir naudojosi vyresnioji anūkė, o paskui knygelė perėjo jaunesniajai jos sesutei. Tad rankų darbo knygute džiaugiasi jau antroji karta.

 

O dabartinė knygelė „Katinėlis ir gaidelis“ – tinkama kiek paūgėjusiems vaikams. Kol močiutė ją pasiuvo, anūkė spėjo paaugti iki tinkamo amžiaus.

 

 

Rankdarbiai „gimsta“ iš išgyvenimų

 

Iš kurgi tiek idėjų moters galvoje gimsta? Kaip teigė pati alytiškė, visų jos rankdarbių atsiradimas sutampa su tam tikromis stresnėmis situacijomis gyvenime.

 

Kai labai sunku širdyje buvo mirus vyrui, S. Žadeikienė anukei siuvo žaislą-avelę, kuris vėliau rankdarbių žurnale laimėjo pirmąją vietą. Įkvėpimas siūti jau minėtą interaktyvią knygelę taip pat pagavo po didelių sunkumų ir išgyvenimų. Dar ne taip seniai alytiškę laiptinėje buvo užpuolęs ir sunkiai sužalojęs plėšikas. Po to moters laukė ilgas kelias link sveikimo ir grįžimo į įprastą gyvenimą

 

„Grįžau namo po reabilitacijos, teko išeiti iš trijų darbų ir tuomet pradėjau galvoti, kuo man užsiimti, o geriausias dalykas ir smagumas širdžiai yra anūkai. Tada ir sumaniau pasiūti vienai jų knygelę“, - sakė S. Žadeikienė.

 

Likimo smūgiai neįveikė

 

Nors gyvenimas moteriai nepagailėjo likimo smūgių, ji niekuomet neprarado pozityvaus požiūrio ir tikėjimo. Nepaisant to, jog medikai alytiškei tvirtino, kad geriausiu atveju ji atsigaus tik po ketverių metų, kaip Svetlana sako – ji tiek laukti negalėjo, juk metai eina į priekį.

 

„Aš stengiuosi ir iš paskutinio kabinuosi į gyvenimą, kuris yra toks gražus. Kasdien nueinu apie kelis kilometrus, bent valandą sparčiai žingsniuoju, kad suaktyvinčiau kraujotaką. Man dar norisi pabūti su anūkais, pabendrauti su draugėmis. Nesu tas žmogus, kuris tik sėdi ir verkia. Buvo kaip buvo, bet turiu iš viso to išlipti ir gyventi toliau“, - kalbėjo moteris.

 

Į naujuosius, 2021-uosius metus, Svetlana įžengė taip pat tik su džiugiomis mintimis. Prisiminusi, kaip ji atrodė ir jautėsi sutikdama 2020-uosius, moteris dabar jau tikrai turi kuo pasidžiaugti.

 

„Buvau tik grįžusi iš Kauno klinikinės ligoninės, galva sutvarstyta, žaizdota. Pati – pavargusi, nelaiminga, po sunkių operacijų. Ir dabar galvoju: kaip gerai – aš vaikštau, kalbu. Kai apmąstau, kokį kelią man reikėjo nueiti nuo ligoninės iki to, kaip jaučiuosi dabar, galiu drąsiai tvirtinti, kad praėję metai buvo geri“, - prisiminimais dalijosi S. Žadeikienė.

 

Nors dabar karantinas, bet moteris džiaugiasi, kad yra ko laukti. Ji laukia susitikimo su artimaisiais, savo septyniais anūkais – kad ne virtualiai, o gyvai galėtų pasakyti, kaip jų visų jau pasiilgo.