Į politiką ėjau tikėdama, kad galiu padėti sistemai susitvarkyti, nes projektų valdymas ir neformalus ugdymas – mano visas gyvenimas.  Šiais klausimais dirbu ne tik Alytuje. Per pastaruosius kelerius metus esu ne vienai įmonei padėjusi įgyvendinti puikių projektų visos šalies mastu.

Tikėjau, kad gimtajam miestui galėsiu padėti dar labiau. Panašu, kad ne tą komandą pasirinkau.

Kaip bausti savo nuomonę turintį „nepaklusnų” politiką? Atimti mandatą? Taip. Tačiau Alytuje to maža. Dar reikia paspausti ir per verslus, kad „maža nepasirodytų” :) Regis, mano istorija vien miesto savivaldybės tarybos mandato atėmimu nesibaigė.

Pinigai ir reputacija

Iš VšĮ „Galiu kitaip“, kurioje aš dirbu projektų vadove,  pareikalauta grąžinti savivaldybės skirtą finansavimą projektui „Kurk verslą Alytuje”. Tai – 5500 eurų. Priežastis - neįvykdytos projekto sąlygos. Prieš kelias dienas sužinojau, kad net  ir tai – ne pabaiga. Imtasi ir mano reputacijos.

Jau skleidžiama informacija, kad aš, būdama tarybos nare, neva naudojausi padėtimi finansavimui gauti. Iki šiol tylėjau, tačiau kai oponentai pradėjo skleisti tokius gandus, kantrybė trūko. Viskam turi būti ribos.

Kad jums būtų įdomiau klausytis skleidžiamų gandų apie mano „juodus darbelius”, pateiksiu savo įvykių versiją, kaip finansuojami tokie projektai, kokius vykdo VšĮ „Galiu kitaip“, kiek mes tokių projektų esame padarę. Ir kas iš tiesų nukentės kažkam mėginant kompensuoti savo įžeistas ambicijas.

Kodėl vaikai „brangesni” 6 kartus?

VšĮ „Galiu kitaip“ įsteigta 2014 m. Ji tęsia nuo 2013 m. pradėtą neformalųjį vaikų ugdymą – organizuoja popamokinius LEGO Robotikos užsiėmimus.

Šiandien turime apie 200 jaunųjų robotų konstruotojų, bendradarbiaujame su 6 mokyklomis Alytuje, organizuojame dienos stovyklas bei kitus renginius, įgyvendiname ne vieną respublikinį ir tarptautinį projektą. Per 5 metus mūsų veiklose buvo daugiau kaip 800 dalyvių. Mūsų vaikai nuolat laimi  regioninėse bei respublikinėse varžybose.

Norinčių lankyti LEGO Robotiką visada yra daugiau nei galinčių, nes ši veikla yra mokama. Todėl, kad įranga brangi, su vaikais dirbantys specialistai turi gauti algas, reikia išlaikyti patalpas. Dalį užmokesčio galėtų kompensuoti savivaldybė, nes viena iš savivaldybės funkcijų yra užtikrinti vaikų neformalųjį ugdymą. Tačiau skirstant lėšas savivaldybėje pagrindinis kriterijus – organizacijos statusas. Ar ji – sava, „valdiška”, ar svetima – „privati”. Pavyzdžiui Alytaus Sporto ir rekreacijos centras 2016 metais gavo apie 1,8 milijono eurų, centre oficialiais duomenimis ugdoma 2300 vaikų. Jaunimo centrui atseikėta apie 800 tūkstančių eurų, čia popamokines veiklas lanko apie 1200 vaikų.

Biudžetinės įstaigos gauna finansavimą patalpų išlaikymui, darbo užmokesčiams ir dar lėšų projektams bei veikloms vykdyti. Šioms įstaigoms pinigai duodami ne pagal tai, kiek vaikų jas lanko, ar veiklos įdomios, patrauklios, ar suteikia galimybę talentams skleistis. O pagal tai, kiek įstaiga ir jos vadovai artimi ir lojalūs valdančiajai daugumai.

Efektyvumas būtinas tik „privatininkams”?

Tuo tarpu nevyriausybinėms organizacijoms ar laisviesiems mokytojams, kurių užsiėmimus 2016 metais lankė apie 2200 vaikų, skiriama kur kas mažiau nei 300 tūkstančiai eurų. Kontrolės sistema visiškai kita – būtina atsiskaityti už kiekvieną vaiką. Jo ugdymui skiriama nuo 10 iki 18,8 EUR per mėnesį. Visus gautus pinigus privaloma nukreipti tėvų mokesčio sumažinimui, nepasiliekant nė vieno euro nei plėtrai, nei administravimui. Negana to, nevyriausybininkai išpurtomi už kiekvieną sąnaudų eilutę,  reikalaujama daugybės ataskaitų, kurių kiekvienais metais atsiranda vis daugiau.  

Paklausite, kodėl mes vykdome tokią veiklą?  

Todėl, kad šios lėšos leidžia sumažinti mokestį tėvams ir suteikia galimybę daugiau jaunųjų mokslininkų vystyti techninę kūrybą ir inovatyviai mokytis. Tad nuo 2013 m. įmonės, kuriose dirbu, ir stengėsi bendradarbiauti su savivalda, tenkino visus reikalavimus, teikė paraiškas bei sėkmingai įgyvendino projektus, kuriuose nuolatos dalyvauja apie 100 vaikų, o per visą laikotarpį jų buvo virš 500.

Kodėl nėra lengva dirbti su savivalda? Pavyzdžiui, labai svarbi problema – projektų įgyvendinimui skirtas laikas. Savivaldybės biudžetas tvirtinamas vasario mėnesį, todėl sutartys pasirašomos balandį. Iki vasaros atostogų lieka 2 mėn. projekto vykdymui. Po atostogų – 4. Taigi, turime tik 6 mėn. Jeigu projektas didesnės apimties ir yra keli partneriai, daug dalyvių, projekto realizavimas tampa rimtu iššūkiu. Taip nutiko su VšĮ „Galiu kitaip“ projektu – „Kurk verslą Alytuje“. Turėjome ne tik labai ribotą laiką, bet ir 5 kartus sumažintą finansavimą. Pasibaigus projektui, prasidėjo virtinė papildomų ir neadekvačių reikalavimų, kurie nebuvo aptarti sutartyje, o konstruktyvaus kompromiso ieškojimo pritrūko. Deja,  savivaldybėje niekam nebuvo įdomu, kodėl veiklos įvykdytos tik iš dalies.

Ateitį kuria idėjos, ne kerštas

Teisininkai, susipažinę su projekto dokumentais, įvardino daugybę savivaldybės administracinių pažeidimų ir siūlė ginti savo teises teisme, tačiau pasitarus su partneriais šio pasiūlymo atsisakėme. Teismai trunka labai ilgai, o priimti sprendimai baudų pavidalu vėl gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių. O asmeninės valdininkų atsakomybės nėra. Kitas projektas, įgyvendintas drauge su UAB „Domus Crystallina“ vis tik pasiekė teismą – toks buvo mūsų partnerių sprendimas. Apie jį informuosiu vėliau. 

Didžiausia blogybė, jog už mano politinį „nelojalumą ir nepaklusnumą” baudžiami vaikai.  VšĮ „Galiu kitaip“ gyvavo ir gyvuos, nes jos veikla reikalinga vaikams. Tačiau savivaldybei mus pavertus projektuose nepageidaujama įmone, išaugus paslaugos kainai daug vaikų neteks galimybių tobulėti. Daliai mes padedame savo galimybių ribose,  tačiau negalime pasirūpinti visais.

Jau esu sakiusi, kad į politiką su konkrečiais žmonėmis ėjau, nes tikėjau, kad su jais galiu nuveikti labai daug. Deja. Per pusantrų metų pamačiau, kad valdžion pakliuvę žmonės jau niekuo nesiskiria nuo tų, kurių veikla bjaurėjausi, ir kurių valdymo metodus norėjau pakeisti. Todėl ir pasitraukiau iš frakcijos.