Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Komunikacijos ekspertė Alytuje: „Su informacija reikia elgtis atsargiai – atpažinkite dezinformaciją“

Raimonda Bernatavičienė  •    •  16:30, 2022-11-10
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė, saugumo politikos bei strateginės komunikacijos ekspertė Dalia Bankauskaitė.
AlytusPlius.lt nuotr.

Kaip nepasimesti dideliame informacijos sraute? Kaip atpažinti, atsirinkti ir sugebėti būti atspariu dezinformacijai, kurios komunikacijos priemonėse išties nemažai? Apie tai ketvirtadienį Alytuje kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė, saugumo politikos bei strateginės komunikacijos ekspertė Dalia Bankauskaitė. Susitikimo metu ji akcentavo kritiško medijų vartojimo svarbą ir pristatė galimas manipuliavimo technikas.

 

Į susitikimą su partnerystės docente D. Bankauskaite atvyko ir Alytaus miesto žiniasklaidos atstovai, diskutavę jiems aktualiomis temomis.

 

 

„Lankausi Alytuje, nes noriu kalbėtis su regionine žiniasklaida. Regioninė žiniasklaida – labai svarbus mūsų visuomenės elementas. Raštingas, kritiškai mąstantis žmogus, atspari visuomenė gali būti tik tuomet, kai yra laisva, stipri ir kokybiška žiniasklaida. Regioninė žiniasklaida yra arčiausiai žmonių, ji tiesiogiai pasiekia patį žmogų ir realiai pasakoja apie jo gyvenimą labai konkrečiomis aplinkybėmis ir artimoje aplinkoje“, - apie regioninės žiniasklaidos svarbą ir santykį su informacijos gavėjais pasakojo D. Bankauskaitė.

 

Ji teigė, kad viešai prieinamuose informacijos kloduose, deja, pasitaiko ir dezinformacijos – neteisingos, klaidingos ir kryptingai pateikiamos informacijos, nukreiptos į tai, kad informacijos gavėjas elgtųsi ir mantytų taip, kaip nori informacijos autorius. Tad kaip atsirinkti?

 

Pasak D. Bankauskaitės,  bet kokiu atveju reikia galvoti ir informaciją tikrinti. Įvertinti, koks yra pirminis informacijos šaltinis ar koks asmuo ją skleidžia. Svarbu patikrinti informacijos šaltinio  patikimumą. Jei kalbama apie konkretų įvykį ir faktus, pravartu palyginti informaciją iš keleto šaltinių.

 

„Dezinformacijos paprastai daugiausiai būna kalbant apie įvykius, kurie yra patys jautriausi mūsų visuomenei. Tai gali būti sveikata, ligos, gyvybė, karo, pabėgėlių temos. Visa tai, kas kelia nesaugumo jausmą mūsų gyvenime. Lygiai taip pat – ekonominiai, darbo, piniginiai klausimai. Tai, kas tiesiogiai paliečia mus ir į ką mes visada sureaguosime. Būtent čia ir taikosi piktų kėslų turintys neteisingos informacijos skleidėjai, siekdami išgąsdinti ir besitikintys išprovokuoti tam tikrą elgesį, kuris yra naudingas jiems dėl tam tikrų tikslų“, - kalbėjo docentė.

 

 

Jos teigimu, informacija – labai galingas ginklas. Ekspertė pasidžiaugė, jog mūsų visuomenė – sąmoninga, raštinga ir sumani. Bet vis dėlto tai nereiškia, kad ji  yra nepaveiki ir niekas jai negali padaryti įtakos. Mes visi esame tik žmonės – bijome, pergyvename, ir jeigu tuo kažkas manipuliuos, tai faktas, kad mes į tai reaguosime. Gyvename savo bendruomenėse, ir atrodo viena grupė yra mažiau paveiki, bet nežinome, kiek ir kaip į klaidinančią informaciją reaguoja, kaip ją priima, kita.

 

„Svarbiausia, kad visa visuomenė būtų pasiruošusi kuo daugiau kritiškai mąstyti, pasitikėti savimi ir išmokti pakankamai protingai atsirinkti ir elgtis, esant subjektyvioms ir nesaugioms aplinkybėms. Su informacija reikia elgtis atsargiai. Juk neduodame aštrių daiktų vaikams, kai jie nežino, kaip su jais elgtis – taip ir su informacija“, - apibendrino D. Bankauskaitė.

 

 

Šis straipsnis yra dalis bendro Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos bei Vokietijos ambasados Lietuvoje projekto, skirto didinti jaunimo pilietinį aktyvumą ir skaitmeninį atsparumą. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią rėmėjų poziciją.