Tikriausiai pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kas yra dividendai. Tai kapitalo išmoka, kurią savo akcininkams išmoka įmonės, norinčios bei galinčios tai padaryti. Metinio pelno dalis, kuri išmokama akcininkams ir yra vadinama dividendais. Jų dydis yra skirtingas, jis paprastai priklauso nuo konkrečios bendrovės finansinės padėties. Dividendų dydį oficialiai tvirtina įmonės akcininkai. Vieni linkę pasirinkti didesnius dividendus, kiti pasilieka prie mažesnių išmokų. Pirmieji siekia gauti greitą grąžą, o antrieji tiki ilgalaike akcijų kilimo perspektyva. 

Tokios, rodos, elementarios žinios apie dividendus yra puikiai žinomos kiekvienam investuotojui ar akcininkui. Tačiau įmonės, kurią kontroliuoja vienas asmuo ir jos akcijos nekotiruojamos biržoje, smulkiems akcininkams, galimas dalykas, dividendai nemokami ir informacija apie jas yra pakankamai miglota. Taigi, ką reikia žinoti apie stambesnių akcininkų giriamus dividendus?

Kokią įtaką dividendų mokėjimui turi finansinė įmonės padėtis?

Įmonės vadovybė kiekvienais metais sprendžia kokia suma akcininkams bus išmokama dividendais. Jų išmokėjimą patvirtina akcininkų susirinkimas. Kaip minėjome, paprastai akcininkai sprendžia kokio dydžio dividendus pasirinkti, tačiau praktiškai akcininkų susirinkimas dažniausiai pritaria valdybos pasiūlytam dividendų dydžiui. 

Žinoma, kai įmonė turi laisvų pinigų arba nori pasiekti efektyvią kapitalo struktūrą, dividendai yra išmokami reguliariai tuo pačiu metu. Visgi, tai nereiškia, jog bendrovės, turinčios skolų, nemoka dividendų. Norint pasiekti efektyvesnę kapitalo struktūrą dažnai pasirenkamas dividendų išmokėjimas iš skolintų lėšų. 

Didžiosios kompanijos paprastai turi savo dividendų politiką. Pagal ją kiekvienais metais formuojamos išmokos akcininkams. Investuotojams tai suteikia saugumo ir stabilumo pojūtį, nes jiems lengviau įvertinti  kokios dividendų sumos jie gali tikėtis iš savo turimų investicijų į akcijas. Tačiau net ir stipriausių įmonių finansinės galimybės gali keistis dėl įvairių aplinkybių, sakykim, stipriai kintančios šalies ekonominės situacijos. Jeigu įmonei iškils išlikimo klausimas dividendai gali būti kurį laiką nemokami arba jie tampa tiesiog simboliškomis sumomis, nepaisant buvusios dividendų politikos. 

Jei kompanija nemoka dividendų

Tai tikrai dar nereiškia blogų ženklų investuotojui. Gali būti, jog įmonė yra sparčioje augimo fazėje ir siekia pinigus panaudoti efektyviau - investuodama į sėkmingą verslą bei jo plėtrą. Todėl investuotojai prieš išleisdami savo lėšas į darbą, turėtų pasidomėti įmonės finansine padėtimi. Sakykim, kompanija generuoja reikšmingą pinigų srautą bei grynąjį pelną, ir nėra sparčios plėtros stadijoje, tačiau nepraktikuoja   dividendų išmokų. Tai jau gali būti tam tikras pavojaus signalas.

Kitas kapitalo kapitalo išmokėjimo būdas - akcijų išpirkimas

Akcijų išpirkimas, priklausomai nuo konkrečios valstybės mokesčių sistemos, gali būti labai efektyvus sprendimas. Jis dažnai kombinuojamas kartu su dividendais. Akcijų supirkimas yra toks procesas, kai įmonė biržoje superka savo pačios akcijas. Bendrovė supirktas akcijas likviduoja, o kiekvienos likusios akcijos dalis bendrovėje padidėja. Akcininkai pinigų iš įmonės nesulaukia, tačiau teigiamas efektas pasireiškia kitais būdais: įmonei perkant savo akcijas per biržą padidėja jų paklausa ir jos pabrangsta. Taip pat tai sukuria gerą psichologinį efektą: tai, kad įmonė superka savo akcijas, laikoma geru ženklu. Vadinasi kompanijos vadovybė tiki, jog akcijos rinkoje yra nuvertintos, ir jas verta pirkti.

Kuris būdas patrauklesnis investuotojams, galima nuspręsti tik įvertinus konkrečią situaciją, nes kiekvieno metodo patrauklumą gali nulemti konkrečios valstybės mokestinė sistema.