Nors nuo savivaldos rinkimų pradžios praėjo beveik pusmetis, kai kurie Alytaus rajono gyventojai priversti juos prisiminti policijos tyrėjų, atliekančių ikiteisminį tyrimą dėl galimo rinkimų dokumentų klastojimo, kabinetuose. Pastaruoju metu žmonės intensyviai kviečiami į apklausas, kuriose be kitų klausimų teigia sulaukiantys ir reikalavimų pasakyti, už ką balsavo per rinkimus.

Rinkėjų laukia gluminanti apklausa?

Tyrimą atliekantys pareigūnai tikina, kad išsiaiškinti, kas už ką balsavo nėra pagrindinis jų tikslas, bet toks klausimas „iš kalbos“ gali pasitaikyti.

„Labai keistai pasijutau, kai telefonu paskambinęs nepažįstamas asmuo, prisistatęs policijos tyrėju, pradėjo klausinėti, kur gyvenu – kaime ar mieste?  Ką aš žinau, ar tai tikrai policijos tyrėjas, o ne koks apsimetėlis apgavikas, turintis piktų kėslų?“ – pasakojo netikėto skambučio sulaukęs Alytaus rajono gyventojas.

Ne mažesnis nustebimas jo laukė policijos komisariate, kur buvo iškviestas į apklausą kaip liudytojas. „Tyrėjas apklausos metu  tiesiai šviesiai paklausė, už ką balsavau per rinkimus. Kai pasakiau, kad neprivalau to atskleisti, išgirdau, kad turėčiau sakyti viską, nes gali nukentėti mano vaikai, mat pareigūnai  žino, kur jie dirba. Ar tai turėčiau suprasti kaip grasinimą?“ – klausė savo pavardės atskleisti nenorėjęs alytusplius.lt skaitytojas.

Jis – vienas iš daugelio pastaruoju metu apklausiamų Alytaus rajono gyventojų, kurie į policijos akiratį pateko po to, kai dar kovo mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo rinkimų dokumentų klastojimo.  

Alytiškių rinkimų ypatumus aiškinasi Marijampolė

Dar prieš savivaldos rinkimus, vasario mėnesį, Generalinė prokuratūra  gavo Vyriausios rinkimų komisijos  pirmininko Zenono Vaigausko raštą dėl galimų rinkimų pažeidimų, kai gyventojai, užpildę formą F5, laikinai tapdavo kitos savivaldybės gyventojais.

Daugiausia tokių atvejų buvo užfiksuota Vilniaus, Šalčininkų ir Alytaus rajonų savivaldybėse.

Raštas iš Generalinės prokuratūros buvo persiųstas į Alytų, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 173 straipsnį „Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų arba referendumo dokumento panaudojimas“.

Po poros savaičių šis ikiteisminis tyrimas perduotas Marijampolės apylinkės prokuratūrai.  Jo terminas pratęstas iki gruodžio mėnesio.

„Šiuo metu intensyviai yra apklausiami gyventojai. Išsiaiškinti, kas už ką balsavo tikrai nėra pagrindinis tų apklausų tikslas, užduodami visai kiti klausimai, bet ir toks klausimas gali nuskambėti, jeigu jis „išeina iš kalbos“, - sakė ikiteisminį tyrimą atliekantis Marijampolės policijos komisariato tyrėjas Dainius Zubas, patikinęs, kad atsisakiusiems atskleisti, už ką balsavo, nėra grasinama. „Mes esame apolitiški“, - patikino tyrėjas.

Pažeidžiamas rinkimų slaptumo principas

Advokatų kontoros Altun ir partneriai A&P law group advokatas Romas Žėkas, paklaustas, ar gali ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas reikalauti liudytojo atskleisti, už ką jis balsavo per rinkimus, sakė, kad formaliai tokio draudimo Baudžiamojo proceso kodekse nėra, tačiau kyla klausimas, kodėl tyrėjus domina tokia informacija.

„Liudytojai yra apklausiami ir privalo duoti parodymus apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Įvertinus draudžiamas veikas, įtvirtintas Baudžiamajame kodekse, daryčiau išvadą, kad nėra teisinio pagrindo duomenis apie tai, už ką konkrečiai balsavo liudytojas, laikyti reikšmės bylai išspręsti turinčiomis aplinkybėmis“, - sakė advokatas, primindamas, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose yra įtvirtintas rinkimų slaptumo principas.

Pasak R. Žėko, pareigūnas, siekiantis gauti iš liudytojo, kuris yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, duomenis apie tai, už ką jis balsavo per rinkimus, pažeidžia rinkimų slaptumo principą ir galimai net piktnaudžiauja tarnyba.

Ar liudytojas privalo atsakyti į visus jam pateiktus klausimus? – paklausėme advokato.

Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.

Tačiau asmuo, kuris gali duoti apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, negali būti apklausiamas kaip liudytojas. Tokiu atveju asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų pareikšti įtarimai – tada jis įgyja įtariamojo statusą ir įgyja teisę atsisakyti duoti parodymus.

Ar gali liudytojas į apklausą eiti su advokatu?  

Gavus šaukimą į apklausą nereikia išsigąsti. Svarbu žinoti, kad niekas negali versti duoti parodymų prieš save, tam yra procesinės garantijos, tik reikia tinkamai sureaguoti. Liudytojas gali eiti į apklausą su advokatu, kuris gali patarti, kaip elgtis.

Pastaruoju metu daugelis liudytojų tvirtina kvietimų atvykti į apklausas sulaukiantys telefonu.  Ar iškviestas telefonu liudytojas privalo vykti į apklausą?

Įprastai asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu. Šaukime nurodoma,  kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda. Šaukimu kviečiamas asmuo vykti į apklausą privalo, o už nepagrįstą neatvykimą jam gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės.

Asmuo į apklausą taip pat gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais, tačiau tokiu atveju už neatvykimą negali būti taikomos jokios procesinės prievartos priemonės. Vadinasi, į apklausą pakviestiesiems telefonu ar kitokiomis priemonėmis (išskyrus kviečiamiems šaukimu), už neatvykimą nėra numatyta sankcijų taikymo galimybė.