Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Keturios susitelkusios dzūkės sukūrė „DABARCINES PASAKAS“ vaikams

Raimonda Bernatavičienė  •    •  17:34, 2021-09-10
Iš kairės: I. Aneliauskaitė-Motiejauskė, M. Tarasauskienė, V. Jasienė, B. Vaicekauskienė.
AlytusPlius.lt nuotr.

Alytaus miesto savivaldybės fojė penktadienio vakarą skambėjo dzūkiška tarmė, o čia susirinkę žmonės tarsi nejučia nusikėlė į savo vaikystę. Sugrįžti į žaismingas, nerūpestingas dienas juos paskatino savivaldybėje pristatyta mažiesiems skirta knyga „DABARCINĖS PASAKOS“, parašyta dzūkiška tarme. Taip pat buvo atidaryta ir karpinių paroda, kurių dalis buvo panaudota ir knygelei iliustruoti.

 

„DABARCINĖS PASAKOS“ gimė keturių iniciatyvių dzūkių dėka, kurios, kaip pačios teigė, leidosi į savotišką avantiūrą ir, viena kitą padrąsindamos, dėjo visas kūrybines pastangas, jog knygelė išvystų dienos šviesą.

 

Projektą kuravo ir bendrą komandą subūrė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovė Modesta Tarasauskienė. Pasak jos, mintis išleisti pasakų knygelę dzūkiška tarme su karpinių iliustracijomis kilo, siekiant  populiarinti vieną iš liaudies meno žanrų.

 

Šiuolaikiniame gyvenime lietuvių tautodailės kūriniai tampa vis labiau nišiniai, parodiniai ir traukiasi net iš buities. Taip nyksta dalis lietuvių kultūros ir tautos autentiškumas, o tautodailės vartotojas sensta.

 

„Tikėtina, kad šią tendenciją galima sustabdyti tik surandant naujas ir įdomias tautodailės pateikimo formas, skirtas jaunesnei auditorijai. Tad tikiu, kad šiandien čia atėjo ne tik tie, kurie nori mus palaikyti, džiaugiasi mūsų bendru darbu, bet ir yra tikri lietuviškos etnokultūros gerbėjai, puoselėtojai. Tokie – kaip mūsų keturių moterų, gyvenančių Dzūkijoje, komanda, kuri šiandien pristato projektą „DABARCINĖS PASAKOS““, - renginio metu kalbėjo M. Tarasauskienė, prakalbusi ir dzūkų tarme.

 

 

Pasak M. Tarasauskienės, šiandien visus apėmė tikra šikavonė. Modestos tėvai yra kilę iš Dzūkijos, o ką reiškia žodis šikavonė, moteris sužinojo tik rašant knygelę. Šikavonė – tai sėkmė.

 

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovė dėkojo savo komandai už bendrą darbą, įteikė atminimo dovanas. Tekstų autorei atiteko labai simbolinė dovana – cibuliai. Personažas cibulis yra minimas ir pasakų knygelėje.

 

Apie kūrybinį knygos rašymo procesą papasakojo rašytoja, pasakų autorė Ieva Aneliauskaitė-Motiejauskė. Juokaudama ji teigė, kad laimė kurti pasakas knygelei jai nukrito kaip aklai vištai grūdas.

 

„Nes turbūt pati niekada nebūčiau sugalvojusi rašyti pasakų. Iš tiesų, tai yra mano ketvirtoji knyga, bet pirmoji knyga vaikams. Aš rašiau poeziją, įvairius straipsnius, biografinę knygą. Ko gero, tas istorijų kūrimas su pasakų elementais atsirado 2015 metais, kai  pradėjau rašyti gyvo daržo istorijas, kurias kėliau į savo tinklaraštį apie gyvenimą kaime. Bet idėja parašyti dzūkų tarme pasakas mažiems vaikams atėjo būtent iš Modestos“, - pasakojo I. Anelauskaitė-Motiejauskė.

 

Ji neslėpė, kad gavusi pasiūlymą kurti pasakas, iš pradžių sutriko, nes tam neturėjo patirties, o ir kriterijų buvo nemažai: dzūkiška tarmė, šiuolaikiškumas.

 

„Buvo visokių  iššūkių, bet aš pagalvojau, kad jei leisiu pasakoms ateiti, tai jos ir ateis. Didelių pastangų sugalvoti personažus ir siužetus man nereikėjo, nes mes gyvename kaime, nuošaliai, turime daržą, esame visada gamtoje ir su gamta. O jei stebi, girdi gamtą, jos klausai, tai ir išgirsti daug  įdomių dalykų. Taip pasakose atsirado herojai. Ir buvau laiminga, kad turiu du ekspertus, mažus sūnus, nes man būtinai reikėjo patvirtinimo, kad jiems įdomu. Sūnums patiko, tai tikiu, kad patiks ir kitiems vaikams“, - įspūdžiais dalinosi pasakų autorė.

 

 

Pasiūlymas prisidėti prie knygelės „gimimo“ ne mažiau nustebino ir karpinius iliustracijoms sukūrusią tautodailininkę Vitą Jasienę.

 

„Kai iš Modestos išgirdau žodžius: Vita, ar nesukurtumėte, iš pradžių „pasimečiau“. Bet pagalvojusi, nusprendžiau leistis į šią avantiūrą“, - sakė V. Jasienė.

 

Ji dėkojo M. Tarasauskienei už puikų organizacinį darbą, už visuomet lydinčią pagalbą ir palaikymą. Padėkos žodžius moteris skyrė ir pasakų autorei, kuri leido vėl pasijusti vaiku ir nusikelti į vaikystę. Dar moteris didelį ačiū skyrė Audronei Lampickienei, kuri labai gerai pažįsta visus tautodailininkus, žino jų kūrybinius kelius ir įkvepia juos kūrybai. Padėkos žodžius V. Jasienė skyrė taip pat ir savo „dešiniajai rankai“ – knygelės dizainą sukūrusiai, grafikos dizainerei Bangai Vaicekauskienei.

 

 

„Šį žmogų pažįstu nuo pirmųjų jos žingsnių, kai ji dar dalyvaudavo vaikų tautodailės stovyklose. Jau tada matėsi, kad gims puikus talentas. Negalėjau pagalvoti, kad mes kažkada dirbsime kartu. Banga išties rodė didelę iniciatyvą“, - sakė tautodailininkė.

 

Savo ruožtu B. Vaicekauskienė dokojo kūrybinei komandai už tai, kad galėjo būti projekto dalimi. „Regis, karpinių sritis tautodailėje nėra plati, surasti, kas rašytų tekstus, irgi nėra lengva. Bet dizainerių mūsų aplinkoje yra daug. Džiugu, kad galėjau prie to prisidėti, nes vaikiškos knygos man yra labai artimas dalykas. Tie, kas mane pažįsta, žino, kad viena mano svajonių yra kada nors iliustruoti knygą. Buvo gera dirbti ir karpinius pateikti taip, kad patiktų ir mažiesiems“, - kalbėjo B. Vaicekauskienė.

 

 

Renginio metu kūrybinę komandą pasveikino ir Alytaus mero pavaduotojas Povilas Labukas.

 

Vicemeras džiaugėsi, kad šiuo laikotarpiu, kuomet  etnokultūra vis mažiau patenka į mūsų erdvę, kasdienybę,  moterys iš Dzūkijos sugalvojo naujas formas, kurios leidžia pasiekti jaunąją kartą.

 

„Tikiu, kad šios knygelės yra savotiškas ir svarbus palikimas, kuris sutelks ne tik mažuosius, bet ir tėvus, vyresniuosius brolius, seseris, kurie skaitys šias pasakas“, - kalbėjo vicemeras.

 

Sveikinimų kūrėjoms ir projekto kuratorei negailėjo ir į parodos atidarymą bei knygos pristatymą susirinkę svečiai, kurie čia pat galėjo pasigrožėti eksponuojamais karpiniais ir pavartyti knygeles.

 

Projektą remia Kultūros taryba

 

 

 

Komentarų nėra