Alytiškio Vytauto Krasnicko gyvenimo būdas daug kam kelia nuostabą. Vyras nieko neplanuoja, keliauja po pasaulį be cento kišenėje ir sako, kad yra gamtos vaikas. „Jei bus harmonija žmogaus galvoje, tai bus harmonija ir aplink jį, nes toks žmogus sau tiesiog neleis teršti aplinkos“, - įsitikinęs alytiškis.

Jis buvo vienas pirmųjų švaros akcijos „Darom“ iniciatorių Lietuvoje. Dabar nuo šio renginio jis atitolo, bet  ir toliau gyvena ekologiškai, nes daro tai ne dėl akcijų ar pasirodymo, o todėl, kad jam taip reikia, kad tai padeda gerai jaustis.  

V. Krasnickui estetinis grožis, rūpinimasis gamta tarsi įaugęs į kraują, tačiau jis nemano, kad galvojančius kitaip reikia bandyti perauklėti ar grūmoti pirštu.

„Kiekvienas žmogus pasikeičia tada, kai tam ateina laikas. Jis niekada nieko neišmoks, nepakeis požiūrio, jei nebus tam pasiruošęs. Akcijos „Darom“  rezultatus didžia dalimi taip pat lemia bendrumo, susitelkimo jausmas“, - įsitikinęs V. Krasnickas.

Anot jo, aplinką teršiančių, atliekų nerūšiuojančių žmonių draudimais ir informacinėmis skrajutėmis elgtis kitaip nepriversi. Pasikeitimai ir harmonija  ateis tada, kai pats žmogus to panorės – kad ir užsikrėtęs kito pavyzdžiu.

Vytautas prisipažįsta, kad ir jam savo pavyzdžiu pavyko užkrėsti ne vieną žmogų, kurie pradėjo rūšiuoti atliekas, pasirinko ekologišką gyvenimo būdą. Taisyklingai rūšiuoti Vytautas išmokė ir savo tėvus. 

Vytautui visos šiukšlės gamtoje atrodo lyg antikūniai, kuriuos prieš poilsiaujant būtina surinkti: ir ne tik savas, bet ir paliktas kitų. Dar būdamas mažas, jis puldavo tvarkyti prišiukšlintas vietas. Alytiškis tikino, kad taip pat elgiasi ir jo tėvas. Tikėtina, kad būtent iš jo to ir išmoko.

„Dabar vis dažniau susimąstau, o gal tiesiog reikia leisti viskam natūraliai cirkuliuoti? Juk viskas keičiasi, tad galbūt viskas savaime susitvarkys?“, - svarstė alytiškis

Jis retai būna Alytuje – nuolat keliauja po pasaulį. Keliaudamas Vytautas nešvaisto pinigų, nenaudoja savo transporto, stengiasi mažinti išmetamo maisto kiekį ir pagaminti kuo mažiau atliekų.

„Žmonėms tai atrodo mistika, jiems sunku įsivaizduoti, bet aš nenoriu savęs riboti tokiais dalykais kaip pinigai. Man netgi bilietai nieko nekainuoja“, - pasakojo alytiškis.

Vytautas pinigų bilietui užsidirba teikdamas gido paslaugas savo brolio versle, bet pats bilietų neperka – jais už darbą atsilygina brolis.

Alytiškiui kelionėse netenka sukti galvos nei dėl maisto, nei dėl vietos nakvynei ar susisiekimo.  Jis tikina, kad viską galima gauti nemokamai. Jis keliauja autostopu, o nakvoja pas nemokamas nakvynės paslaugas teikiančius žmones. Maisto nevengia paprašyti maitinimo įstaigose, išmetančiose gausybę maisto.

„Kartais žmonės tiesiog pravažiuodami paduoda bilietą. O nakvynę galima rasti panaršius vieną daug pasaulio žmonių jungiantį internetinį puslapį, kur žmonės geranoriškai kviečia nakvoti pas save į namus“, - pasakojo Vytautas, neslepiantis, kad keliaudamas su pinigais jaučiasi šimtą kartų prasčiau negu kad be jų.

Alytiškis tikino, kad kelionės su pilnomis kišenėmis pinigų neretai baigdavosi tuo, kad pinigai būdavo išdalinami. Iš pradžių V. Krasnickas tiesiog norėjo įrodyti, kad gyvenimas be pinigų įmanomas. Dabar tai jau jam tapę  natūraliu dalyku.

„Tai yra mano unikali patirtis, kurios man reikia. Jei nori pinigų, keliaudamas jų gali užsidirbti greitai ir netgi dideles sumas. Viskas yra įmanoma, jeigu tu tam atsiveri. Vis galvojame, kad gal taip ar kitaip daryti negražu, ką žmonės pagalvos, o aš instinktyviai ieškau problemų, nuotykių, nes tai labiausiai padeda pasikeisti ir suvokti naujus dalykus. Visas gyvenimas yra keitimasis“, - įsitikinęs alytiškis.

Publikacija parengta įgyvendinant projektą „EKO miestas“. Projektas finansuojamas Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis.