Trumpam atsitraukę karščiai sugrįžta, o Alytaus poliklinikos gydytojai yra pasirengę priimti pacientų srautą, kuris neišvengiamai padidėja tvyrant kaitrai. Karščio nualintus žmones pas medikus atgina peršalimo ligos, bendras silpnumas, sutrikęs širdies ritmas, „šokinėjantis“ kraujo spaudimas. Karštomis dienomis padaugėja insultų bei širdies infarktų atvejų.

Alytaus poliklinikos šeimos gydytojos Aistės Mediškauskienės teigimu, pacientai tokiu oru negaluoja kur kas dažniau. Nors ir karšta, tačiau žymiai padaugėjo sergančių viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligomis. Įkaitę žmonės skuba automobiliuose įjungti oro kondicionierius, iškart atidaro langus, puola gerti šaltus gėrimus ir taip peršala.

Tad į polikliniką atskubėję pacientai dažnai skundžiasi gerklės skausmu, kosuliu, sloga. Dėl karščių paūmėja širdies ir kraujagyslių ligos. Todėl  gydytoja A. Medišauskienė sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduoja pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozių koregavimo.

Vasarą padidėja ir saulės smūgių rizika, bet Alytaus poliklinikoje tokių atvejų šią vasarą dar nepasitaikė. Dažniausiai saulės smūgį patyrę asmenys pirmiausia patenka į ligoninės Priėmimo skyrių, o ne pas šeimos gydytoją.

Saulės smūgis paprastai ištinka poilsiaujančius gamtoje, per ilgai būnančius saulėje. Žmogui gali pakilti aukšta temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, vangumas, svaigti galva, sutrikti orientacija. Tai pastebėję aplinkiniai skuba kviesti greitąją medicinos pagalbą, ir žmogus pristatomas tiesiai į ligoninę.

Pasak gydytojos A. Medišauskienės, dėl karščio sukeltų negalavimų kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės, bet jam ypač jautrūs kūdikiai, vaikai iki 4 metų amžiaus bei vyresnio amžiaus žmonės.

Mažiems vaikams saulė pavojingesnė, nes organizmo termoreguliacija dar nėra susiformavusi. Be to, jų kūno temperatūra priklauso ir nuo aplinkos temperatūros: karštyje vaiko temperatūra gali būti didesnė nei 37 laipsniai. Kūdikiai greičiau įkaista dar ir dėl to, kad jų kūno paviršius didesnis nei kūno masė. Beje, kūdikiai nejaučia troškulio. Todėl maži vaikai gali greitai perkaisti ir patirti šilumos smūgį.

Taip pat karščiui jautresni antsvorio turintys žmonės, nėščiosios, asmenys, sergantys įvairiomis endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių ligomis, turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą ar nuolat vartojantys vaistus.

„Norint išvengti negalavimų, jei tik yra galimybė, oro temperatūrai perkopus 30 laipsnių, reikėtų nebūti lauke nuo 11 iki 16 valandos, kuomet saulė yra kaitriausia. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau jos turi būti ne rečiau kaip kas pusantros valandos“, - sakė gydytoja.

Medikė primena, kad per karščius būtina gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.

„Svarbu vandens po truputį gerti visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Patarčiau vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Taip pat geriau atisakyti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų, o valgyti daugiau skystų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių“, - rekomendavo pašnekovė.

Saugumo priemonių būtina nepamiršti ir lepinantis saulės voniomis. Kad neištiktų saulės smūgis, patartina riboti fizinį aktyvumą, gerti daug vandens, net ir tada, kai troškulys nekankina, nuolat dėvėti galvos apdangalą, geriau – šviesios spalvos, naudoti apsaugos nuo saulės priemones.

„Dabartiniai orai vargina ne tik mūsų pacientus, bet ir mus, gydytojus, slaugytojas. Stengiamės gerti daugiau vandens. Kad kabinetų neįkaitintų saulė, laikome nuleistas žaliuzes, naudojame ventiliatorius“, - pasakojo gydytoja.