Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Kandidatas į LR Seimą Vaidas Šalaševičius: „Esminis klausimas – kaip būti arčiau žmogaus?“

AlytusPlius.lt informacija  •    •  9:23, 2020-09-08
Sūduvos pietinėje apygardoje kandidatuojantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Vaidas Šalaševičius.
Asmeninio albumo nuotr.

Sūduvos pietinėje apygardoje kandidatuojantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Vaidas Šalaševičius sako, kad didžiausiu valdžios klausimu turėtų tapti, kaip būti arčiau žmogaus. Jis pats, tuo tarpu, į LR Seimo rinkimus eina su šūkiu „Už dialogą ir pagarbą žmogui!”, į kurį telpa daugybė esminių problemų sprendimų, kurie yra ranka pasiekiami, tereikia konstruktyvaus bendravimo visose valstybės srityse.

 

Būtent apie tai, kokias esmines problemas jis mato regionuose ir kokių sprendimų čia reikėtų – kalbamės su kandidatu V. Šalaševičiumi.

 

Esate sukūręs sėkmingai veikiantį verslą, turite puikią šeimą – kas paskatino siekti Seimo nario mandato?

 

Neslėpsiu, abejonių buvo, ar aš tikrai suspėsiu su savo kitomis veiklomis – tiek asociacijomis, tiek verslu, na, bet pasitarus su kolegomis ir šeima, sutikau išmėginti jėgas savo tėviškėje, o po apygardų reformos gavosi taip, kad ir gimtinėje – Dzūkijoje. Šis regionas man labai artimas. Čia daug veikiu.

 

Man politika įdomi nuo vienuoliktos klasės. Jau tada per televiziją žiūrėdavau debatus. Tik tiek, kad politika dabar man nelabai patinka, nes per mažai dialogo, pagarbos venas kitam, daug pykčio. Politikai ieško, kas juos skiria, o ne vienija.

 

Vilnius ir likusi Lietuva. Kaip keisti šią regioninės atskirties problemą?

 

Taip, viskas nuleidžiama iš Vilniaus. Sostinėje politikai mano, jog labiausiai atskirtį sumažintų susisiekimo gerinimas. Deja, ne tik geri keliai ir geležinkeliai žmonėms būtini. Mano manymu, specialistai iš Vilniaus turėtų važiuoti į regionus, iš arti pamatytų problemas. Viskas turi būti ne iš viršaus į apačią, o iš apačios į viršų. Padėti regionams galima tik įsigilinus į problematiškiausias vietas. Ypatingai reikia daug dėmesio skirti ne tik sėkmingam, daug darbo vietų sukuriančiam, bet ir smulkiajam verslui.

 

Užsiminėte apie smulkųjį verslą. Deklaruojama, kad ypatingai didelė parama regiono žmogui – Europos milijardai. Tas modelis, jūsų manymu, veikia gerai?

 

Europos milijardus galima nuleisti ir iki paprasto žmogaus. Juk jie negeba paruošti sudėtingų projektų. Ypatingai mažesnės vertės projektai turi būti supaprastinti. Nes šiuo metu pelnisi projektų rengėjai.

 

Aš, kaip teisininkas, žinau, kad valstybės sistema turi būti nukreipta į patarimą, konsultavimą, o ne tik į kontrolę.

 

Esate kandidatas regione, o taip pat ir verslą, visuomenines veiklas čia vykdote. Kokias didžiausias problemas galėtumėte išskirti, kurias valdžia turėtų imtis spręsti?

 

Na, kadangi pastaruosius keletą metų esu Marijampolės regiono plėtros tarybos narys, taip pat vadovauju Regionų verslo plėtros asociacijai atstovaujančiai smulkų ir vidutinį verslą regione, Sūduvoje ir Dzūkijoje konsultuoju verslininkus ir darbuotojus, todėl man svarbiausios šių regionų problemos.

 

Vienas iš dalykų, akivaizdžiai matosi, kad valdžios politika regionų atžvilgiu neveikia, o jeigu pradeda veikti, atsiranda geros idėjos, iniciatyvos, jos vėl keičiamos ir vėl viskas daroma iš naujo.

 

Pastebiu, kad neatsigręžiama į paprasta žmogų regione, paslaugos čia traukiasi, aptarnavimo mažėja, viskas keliama į elektroninę erdvę, santykio su žmogumi beveik nelieka. Viskas nueina į elektroninį susirašinėjimą biurokratine kalba ir tolstama nuo žmogaus. Tai matoma tiek institucijose, tiek mokslo įstaigose.

 

Kalbant apie mokslą, buvo planų jungti kolegijas, profesinio rengimo centrus. Aš esu labai kategoriškas šiais klausimais, kad regionuose reikia bandyti išlaikyti mokslo institucijas, kurios telkia žmogų likti regione, kurios yra kuriančios, telkiančios darbo vietas, na ir apskritai intelektą ugdančios. Regionams tokių įstaigų labai reikia, ir jeigu jų mažėtų, regionai dar labiau trauktųsi. Į regionus turi ateiti didesnis finansavimas.

 

Visai neseniai dalyvavote TS-LKD organizuojamoje Nacionalinėje apklausoje. Kokias esmines problemas išsakė patys žmonės Sūduvoje ir Dzūkijoje?

 

Taip, Nacionalinėje apklausoje su kolegomis dalyvavome ir labai daug žmonių apklausėme. Sakyčiau problemos tiek Dzūkijoje, tiek Sūduvoje iš esmės yra panašios.

 

Klausėme, kas labiausiai erzina žmones, tai visur atsakymą vieną išgirdome – tai chaotiškas Seimo darbas. Matyt, tas chaosas, mano nuomone, labiausiai išeina iš nemokėjimo vykdyti dialogo valdžioje, nesusikalbėjimo, pykčio vienas kito atžvilgiu, pagiežos, ko neturėtų būti.

 

Antra problema, kuri taip pat išsiskyrė visuose regionuose, tai yra neprieinamumas prie gydymo įstaigų, kuris itin išryškėjo šiuo, COVID-19 periodu, kad žmonėms yra problema apskritai prieiti prie gydytojo rūpintis savo sveikata, apie profilaktiką jau net nekalbu, kalbu elementariai jau nutikus problemai.

 

Dar žmonėms rūpi švietimo kokybė. Reikia ieškoti išeičių ir būdų, kad švietimo kokybė aukštosiose mokyklose, profesinio rengimo centruose nesiskirtų taip ryškiai, kaip dabar nuo didelių miestų švietimo kokybės. Šiam klausimui reikia daug diskusijų. Kaip TS-LKD programoje didelė dalis skirta švietimui, įvardinta 1000-mečio gimnazijų pavyzdžiu, kad turi atsirasti regionuose pavyzdinės gimnazijos, kaip švietimo centrai, kurie veiktų ne tik savo rėmuose, bet padėtų ir kitoms švietimo įstaigoms, kad jų baze galėtų naudotis ir kitos aplink veikiančios mokyklos.

 

Per rinkimus „keliaujate“ su šūkiu „Už dialogą ir pagarbą žmogui!“, kas slypi po juo?

 

Aš esu socialinio dialogo ekspertų grupės vadovas, Valstybinės darbo inspekcijos projekte, finansuojamame iš ES lėšų, kaip ekspertas, aš dirbu jau daug metų. Kaip ekspertui ir kaip paprastam žmogui, man labai trūksta to pozityvaus dialogo visose srityse – tiek socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių, tiek vyriausybės institucijų su įvairiomis interesų grupėmis.

 

Tikriausiai visi pamename akciją, kai ūkininkų buvo statomi Žalieji kryžiai, tai ten problema didžiausia buvo tiesiog dialogo nebuvimas tarp ūkininkų ir valdžios institucijų. Tai girdėdavau iš pačių ūkininkų, nes tuo pačiu metu vedžiau keletą seminarų organizuojamų Žemės ūkio rūmų.

 

Todėl mano šūkio pagrindinis aspektas yra „už dialogą“.

 

Na, o antroji dalis – „pagarba žmogui“. Manau, kad mes kiekvienas turime gerbti kiekvieną žmogų, ne tik tą, kuris gyvena didmiestyje, bet ir tą paprastą žmogų gyvenantį regione – tiek tą ūkininką, tiek vienišą mamą, verslininką ar socialiai remtiną žmogų. Visos priemonės turi būti nukreiptos į žmogų.

 

Kaip Jūsų šeima priėmė apsisprendimą dalyvauti rinkimuose į LR Seimą?

 

Mano šeima jau įpratusi prie mano politinės, tiek visuomeninės veiklos, todėl net nenustebo dėl mano sprendimo. Tiesa, kai šeimoje trys vaikai, yra pakankamai daug rūpesčių, tai mano ramstis yra mano žmona Jūratė.

 

Ji labiausiai puoselėja šeimą, kai manęs nėra namuose. Kadangi Jūratė daugiausiai dėmesio skiria šeimai, todėl jos politikoje šalia manęs nesimato.

 

Žmona puoselėja ne tik šeimą, bet ir didelės jos pagalbos sulaukiu versle, kuomet aš atsitraukiu dėl politinių ir visuomeninių veiklų. Verslininkai žino, kiek savo verslui reikia skirti dėmesio, todėl žmona Jūratė – mano pagrindinis ramstis ir čia.

 

Su žmona turime tris vaikus – Deimena, Austėja ir jaunėlis Karolis. Vyriausioji dukra, kuriai jau yra dvidešimt metų, yra įstojusi į Tarptautinių santykių ir politikos mokslus institutą. Vidurinioji – gimnazistė, na, o mažasis sūnus Karolis net ir dabar važiuoja su manim į renginius, palaiko man draugiją, dažnai netgi pabūna fotografu renginiuose, nors jam dar tik 11 metų.

 

Kandidatuojate Sūduvos pietinėje apygardoje. Jūsų rinkėjai – ir sūduviai, ir dzūkai.

 

Na, tiesiog šita apygarda natūraliai tapo ypač artima mano veiklai, mano kraštams. Ten – Sūduvoje – aš užaugau. Dabar apygarda jau artima ir mano gimtinei – Dzūkijai, kada prie Sūduvos pietinės apygardos prijungė ir Dzūkijos dalį.

 

Galiu palyginti sūduvius ir dzūkus. Visi myli savo kraštą, kultūriški, daug šviesuolių, signatarų ir viename, ir kitame regione. Vis tik sūduviai daugiau pragmatiški, dzūkai – patriotiški, atviraširdžiai.

 

Pasitaiko, kad išrinkus seimo narį, šis ima ir užmiršta pažadus, kelią pas žmones…

 

Aš visada sakau – žiūrėkite į žmogų, ką jis nuveikė anksčiau. Jeigu žmogus nebuvo aktyvus ir veiklus – tikėtina, kad ir būdamas Seime ne ką daugiau nuveiks. Aš duodu pavyzdžius, kad per tam tikras veiklas aš, kaip teisininkas, argumentuodamas, veikdamas, jau dariau konkrečius darbus. Duokite man įrankius, aš duosiu rezultatą.

 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į LR Seimą V. Šalaševičiaus politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 20-06.

 

Griežtai draudžiama alytusplius.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti alytusplius.lt kaip šaltinį.

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai