Pati sąvoka „išmanus“ kasdienėje kalboje tarsi suteikia mums daugiau vertės. Išmanūs buitiniai prietaisai mūsų namus padaro prabangesniais. Ir patogesniais. Galima rimtai juokauti, kad viską imame valdyti iš lovos, nes taip ir yra realybėje. Interneto technologijos su savo naujovėmis nenutrūkstamai sverbiasi į kiekvieną mūsų dieną, keisdamos mūsų sąmonę.

Ne tik asmeninį gyvenimą veikia sparti internetinių technologijų pažanga. Išmanių sprendimų lavina užgriūva ir privačių įmonių ar organizacijų vadovus, miestų merus,  modernių valstybių valdančiuosius.  Vis didesnė naujovių pasiūla reikalauja greitų sprendimų, mainais siūlydama patogesnį gyvenimą. Tokia tendencija pastaruoju metu matoma ne tik atskirų žmonių, bet ir šiuolaikinių visuomenių gyvenime.

Ne viena pažangi ryšio technologija sėkmingai okupavo namus, miestus, pramogų pasaulį, žemės ūkį, prekybą, mediciną, žmonių laisvalaikį ir bet kurį asmeninio ar visuomeninio gyvenimo sektorių.

Vien mąstant apie neperseniausiai mus pasiekusį naujos kartos 5G ryšį, tūkstantį kartų greitesnį už iki tol buvusį pažangiausią 4G, prognozuojami jo lemiami nauji išradimai: ligų diagnozavimas ir chirurginių operacijų atlikimas nuotoliniu būdu; save vairuojantys autonominiai automobiliai; laistymo sistemos, kurios optimaliausiu laiku laistys užsėtus plotus; maistingiausios žolės šienavimas; specialių 5G ryšio antkaklių pagalba gyvulių maitinimosi, miego stebėjimas. Taip palengvinami gan sunkūs darbai, kuriuos iki šiol tenka atlikti žmonėms.

Atsiradus 5G ryšiui, atsiranda didesnė galimybė savo duomenis patikėti debesyse esančioms duomenų bazėms, nes didžioji dalis įrenginio procesoriaus atsakomybės atitenka virtualiai platformai.  Galingų kompiuterių laiką pakeis stipraus ryšio laikas, taupantis ne tik mūsų centrinę nervų sistemą.

Ne visada naujų technologijų sukurta nauda jaučiama tiesiogiai žmogui. Nemažai naujovių orientuotos į globalinę ekologiją. „Žaliojo susisiekimo apdovanojimų“ organizatoriai (Lietuvos LR susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“) „nusitaikę“ į aplinką tausojančias susisiekimo iniciatyvas, skatinančias mažiau taršų žmonių ir prekių judėjimą. Trys „LastMile“ tris mėnesius prekes pristatantys autonominiai automobiliai – Vilniaus ir visos Europos naujovė, šį siekį jau spėjo pademonstruoti ir įrodyti naudą. Pasirodo, skaitmeninės inovacijos gali puikiai įsikomponuoti į mūsų gyvenimą, išgyventi be mūsų ir, svarbiausia, nekenkti mums.

Ir tai dar ne viskas. Išmanių sprendimų miesto gyvenimo inovacijoms nestinga. Kaip teigia UAB „Bitė Lietuva“ vadovas Gintas Butėnas, Lietuvoje šiuo metu veikia dvi naujos ir pažangios  daiktų interneto technologijos – NB-IoT (angl. „Narrowband Internet of Things“) ir LTE CAT-M (angl. „Long Term Evolution“), skirtos duomenų iš išmaniųjų vandens ir elektros skaitiklių perdavimui. Tokiose vietose, kur paprastai neveikia (pavyzdžiui, giliai po žeme) mobilus ryšys, siaurajuostis daiktų internetas veikia. Šiuo konkrečiu atveju darbuotojams nebereikia fiziškai to daryti.

Šios technologijos, pasak vadovo, jų šviesi ateitis regima įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, stebint dirvožemio drėgmę, sekant krovininius vilkikus ar parkuojant automobilius.  Daiktų internetas perspektyvoje atsiras ir šiukšlių konteineriuose, pranešdamas apie tai, kad jis perpildytas. Estetinis miestų vaizdas pasikeis, o gyventojams nebereikės stebėti vėjo gainiojamų po gatves į konteinerius nebeįtilpusių šiukšlių.

Jau nieko nestebina aukštos kokybės ir didelės raiškos vaizdo kameromis stebimos miestų viešosios erdvės. Jei išgirdus apie jų įrengimą neakivaizdžiai piktinomės, keiksnodami ir priekaištaudami dėl pažeidžiamo mūsų privatumo, tai atsiradus pirmosioms, skubėjome pasmalsauti – kur ir kokia gi ta „akis“, nuolat akylai stebėsianti mus. Dabar tokios „akys“ nebestebina mūsų. Žinome, kad taip pastebėjus vykdomas arba įvykdytas nusikalstamas veikas, administracinės teisės pažeidimus, greičiau galima sureguoti, paprasčiau juos išsiaiškinti. Kitaip tariant, žmogus gali jaustis saugesnis, o marginalas – astvirkščiai, nes jis yra stebimas.    Tad vaizdo kameros ir puiki prevencinė priemonė. Įrengus jas, neabejotinai nusikaltimų ar prasižengimų skaičius turėtų mažėti, o jų išaiškinamumas didėti, nes jų paskirtis yra siekti užtikrinti gyventojų ir jų turto saugumą bei viešąją tvarką.

Vaizdo kameros, įrengtos mokyklose, padeda spręsti paauglių konfliktines situacijas bei gerina ugdymo įstaigų emocinį klimatą. Prekybos centruose – užkerta kelia ilgapirščiams.

Analizuodami vaizdo kamerų efektyvumą savo dėmesį sufokusuojame į įstaigas, organizacijas, vieną miestą. Jei savo matymo diapazoną praplėstume, suvoktume, kad nuo jų priklauso visos šalies gyventojų ir svečių saugumas, nes kameros šiuo metu jau puikuojasi ir neretoje kaimo vietovėje.

Mąstant apie naujų technologijų prisidėjimą puoselėjant miestų saugumą, būtų galima minėti begalę faktų saugaus eismo kontekste. GPS sekimo sistema bet kurioje vietovėje nurodo norimą objektą ir maršrutą, sutaupo vairuotojo laiką, vairavimas tampa saugus ir be papildomų įtampos laukų, o bet kuri kelionė – komfortiška, maloni. Turint tokį „palydovą“ kelyje galime taupyti ne tik kuro ir laiko sąnaudas, bet ir kitiems eismo dalyviams garantuoti žymiai didesnį saugumo jausmą. Greičio viršyjimą mėgstančius vairuotojus taip pat mūsų saugumui drausmina vis į kitą vietą pastatomi greičio matuokliai.

Tokios savo teritorija mažos šalies kaip Lietuva miestų pragmatiškoms „galvoms“ turėtų kilti klausimas dėl kapinių užimamų plotų vietos trūkumo. Atsakymą į skaudamą klausimą jau yra paruošę  lietuvių įmonių grupės „CH Group“ projektuotojai. Jų naujojo amžiaus kapinių projektas – išmaniosios kapinės, kurių esmė pasilieka dėmesys tvarumui ir atsakomybei už aplinką. Vienodo dydžio ir lašo formos antkapiai, kaip pristato projekto sumanytojai, turės specialius QR kodus. Juos nuskenavus bus galima matyti anapilin išėjusio žmogaus biografiją, vaizdo įrašus, istoriją, jo vietą giminės medyje ir pan.   Informaciją į tokį kuriamą virtualų konkretaus asmens ar visos giminės muziejų ateities kartoms privalės įkelti velionio artimieji.

Prie išmaniųjų miestų priskiriamas Stokholmas, Barselona, Dublinas, Madridas, Amsterdamas, Mančesteris. Išmanieji miestai stengiasi nusipirkti vienas už kitą daugiau modernių sistemų ir sprendimų.   Juose –  daug pakrovimo stotelių elektromobiliams, išmaniosios apšvietimo sistemos, pagal keleivių poreikius realiu laiku reguliuojamas viešasis transportas ir pan. Norint vadintis išmaniuoju miestu, reikia kompleksinio gyventojų poreikius tenkinančio išmanių dalykų ir technologijų integravimo į visas miesto gyvenimo ir valdymo sritis - teigia carOne ekspertai. Sprendimų perspektyvai gali būti įvairių: ir dronų naudojimas stebint tvarką viešųjų renginių metu, kapinių inventorizacijai, neprižiūrimų žemės sklypų nustatymui, reljefo tiksliam skaitmenizavimui, eismo spūsčių bei žmonių srauto stebėjimui ir t.t.; ir gyventojų elgsenos duomenų naudojimas planuojant naujus dviračių takus; ir miestų 3D žemėlapių kūrimas; ir pan.

Apie naujų  technologijų pasakišką galimybę supaprastinti miesto gyvenimą, būtų galima diskutuoti visą amžinybę, tačiau šiandiena tikrai aišku, kad ne viskas dar mūsų šalies miestuose taip inovatyvu, kad juos būtų galima drąsiai vadinti išmaniais. Suprantama ir tai, kad įsibėgėjusi skaitmeninė era jau niekur nebepasitrauks iš mūsų gyvenimo.