Pasivaikščiojimas Baltosios rožės tiltu, apsilankymas šaltalankių ūkyje, ekskursija po Alytaus apylinkes dviračių takais – tai tik keletas poilsio galimybių, kurias šį sezoną Alytaus turizmo informacijos centras siūlo atvykstantiems svečiams ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio.

Visai neseniai prasidėjo kalendorinė vasara, todėl dažnas šalies gyventojas dairosi patrauklių atostogų krypčių. Vis populiariau tampa savaitgalį praleisti kartu su šeima, stengiantis pažinti gimtąjį kraštą ir jo apylinkes. Lietuva sulaukia vis didesnio susidomėjimo iš užsienio valstybių turistų. Daugelis nusprendžia aplankyti didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, tačiau įdomu sužinoti, kuo atvykstančius turistus šiais metais gali sudominti Dzūkijos sostinė – Alytus.

Lietuviai keliauja ir ragauja

Alytaus turizmo informacijos centro direktorės Lenos Valentainės teigimu, atvykstantys turistai renkasi edukacines ir pažintines programas. Kraštotyros muziejus siūlo batų, lapų ir net šarvų gamybos edukacines programas, o besidomintiems kulinariniu paveldu yra siūloma Vilniaus gatvės karčemos programa, kurios metu ekspozicijoje esančioje karčemoje yra ragaujamas žydiškas kugelis.

Daugelis turistų pasirenka ir kitose miesto bei rajono vietose siūlomas kulinarines programas, kurių metu gali pamatyti, kaip gaminami tradiciniai dzūkiški patiekalai, kartu jų paragauti, o vėliau, gido lydimi, nusprendžia pasivaikščioti po Alytaus apylinkes.

Iš Alytaus rajone siūlomų maršrutų pakankamai didelio susidomėjimo sulaukia Raižių mečetė, esanti Punios seniūnijoje, kurioje pats bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius papasakoja net tik mečetės, bet ir paminklo, skirto Vytautui Didžiajam, atsiradimo istoriją. Lankantis Raižiuose galima užsisakyti ir totoriško pyrago (šimtalapio) degustaciją, kurios metu pasakojama apie totorių palikimą Lietuvoje, totoriško pyrago gamybą ir jo išskirtinumą.

Atvykęs dviračiais po miestą vaikšto pėsčiomis

Klabant apie turistus iš užsienio, dažniausiai Alytuje galima sutikti turistų iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Vokietijos. L. Valentaitė teigė, jog pastarieji dažniausiai keliauja dviračiais ir atvykę į Alytų nusprendžia miestą pamatyti vaikščiodami pėsčiomis.

,,Įprastai per dieną jie dviračiais nuvažiuoja apie 50, 70 ar net 100 kilometrų. Todėl dažniausiai sustoję Alytuje pasirenka tik nakvynę arba pasivaikščiojimą pėsčiomis, kurio metu nori pamatyti pagrindinius miesto objektus ir, žinoma, skaniai pavalgyti. Užsienio turistus dažniausiai domina regioniniai patiekalai. Galiu pasakyti, jog pavyzdžiui, dažnai Baltosios Rožės tiltas jiems atrodo per tolimas objektas, kadangi dviračiais važiuoti nebenori‘‘.

Nakvoti važiuoja pas kaimynus

Šiuo metu Alytuje yra 5 viešbučiai (du – 3 žvaigždučių ir trys – 2 žvaigždučių), dveji svečių namai. Iš viso maždaug yra 120 kambarių.

Pritrūkus apgyvendinimo vietų papildomai nakvynės paslaugas teikia du bendrabučiai, taip pat galima išsinuomoti apartamentus. Didžiausią apgyvendinimo vietų trūkumą galima jausti, kuomet mieste vienu metu vyksta keli pakankamai dideli renginiai.

Tuomet apgyvendinimo tenka ieškoti ir aplink Alytų. Kartais į miestą atvykus sportininkams ir apsigyvenus viešbučiuose, reikia užtikrinti tolygią aptarnavimo ir apgyvendinimo kokybę, tačiau Alytaus viešbučiai to pasiūlyti negali.

Dažniausiai turistai susiduria su maitinimo problema, mat daugelis viešbučių ir svečių namų neteikia maitinimo paslaugų. Svečiams anksti ryte tenka vaikščioti po miestą ir ieškoti veikiančių kavinių, kurių daugelis tokiu metu dar nedirba.

Apie esamą apgyvendinimo paslaugų kokybę daug pasako ir tai, jog dažniausiai svečiai iš Lietuvos nusprendžia apsistoti Druskininkuose, o Dzūkijos sostinėje praleidžia tik tam tikrą dienos dalį.

Vilniuje sparčiai aktyvėjantis konferencijų turizmas Alytuje neatranda sau vietos. Viešbučiai negali pasiūlyti patrauklių konferencinių salių su patiekiamu maitinimu. Todėl sąlygų vystytis šiai turizmo sričiai nėra. Didelių pokyčių šioje srityje kol kas tikėtis negalime, kadangi per ateinančius metus mieste neplanuoja atsirasti naujų viešbučių.