Po „Striptizo erelių“ spektaklio Alytaus kultūros ir komunikacijos centre penktadienio vakarą, tik ir skleisti sparnus 5 valandą ryto kelionei į Alytaus turgavietes! Paklausite, ar kas dar nors į tokius pasirodymus susirenka? Kaip sakoma, nebuvai ir nematei. Salė buvo kaip bičių koriai medumi užpilti ir užakiuoti – bilietų kasose neliko! Susirinko kaip į kokį naujametinį Domarką ar kaimo kapelų pasirodymą – alytiškiai ištroškę įvairaus meno.

Gal dar pasmalsausite, kokia publika susirinko pasižiūrėti „erelių“? Publika marga: tie, kurių vaikai užauginti ir ne tik akys visko nori, buvo vienas kitas ir toks kaip aš, kuriems žilė galvoj, o velnias uodegoj.

Buvo ir nepatogumų: per moterų kuodus, kad pamatyčiau, kas scenoje darosi, lenkiau galvą ir į vieną, ir į kitą pusę, tiesiai žiūrėti niekaip nepavyko. Šiaip viskas vyko puikiai: aktoriai vaidino žavingai, publika ūkčiojo ir plojo, o galiausiai visus pagerbė atsistojusi.

Viešpatie, gerai, kad apie šį žiūrovų skruzdėlyną Alytaus kultūros ir komunikacijos centre nesužinojo politikai. Jie tai moka: išlėktų su rožių puokšte ir nuogu užpakaliu į sceną aktorių sveikinti ir jau sėdi reitingų viršūnėje!

Ir lapkritį „jonvabaliai“ ropoja

Kai perbėga kelią ruda katė – nekreipi dėmesio, juoda – tris kartus spjauni, tik nežinau, per kurį petį. Kai staiga pėsčiųjų perėjoje išnyra nuo galvos iki kojų juoda moteris – persižegnoji, kad viskas laimingai baigėsi.

Taip keletą kartų nutiko šeštadienio ankstų rytą važiuojant Kaniūkų link, prie buvusios „Dainavos“ siuvyklos, kai užsimiegojusios siuvėjos, net nepasukdamos galvos, be jokio atšvaito, ėjo atidirbti už šventėms išleistą dieną.

Girdėjau, kad ir už Kalėdas siuvėjos atidirbinės – bus baisu važiuoti. Kita vertus, kai rytais ir vakarais taip tamsu, būna tiršti rūkai, nors pirštu į akį durk (yra ir kitas pasakymas), darbo diena ar savaitgalis – būk matomas! Kruopštūs šeimininkai net šuniukams šviečiančius antkaklius įtaiso.

Kaniūkų rytinis šeštadienio turgus kur kas anksčiau prasikrapšto akis, jei pėsti ar dviračiais į turgų atvažiuoja – šviečia kaip jonvabaliai, kad sau ir kitiems nelaimės neprišauktų.

Žvirgždėnų kaimo ūkininkas su sužadėtine atvažiavo

Ankstyvas – dantis, vėlyvas – akis krapštėsi, kas taip greitai išpirko grūdus? Lyg eilėje išsirikiavo kviečių ir miežių kainos –10, 11 ir 12 eurų. Avižos –10–11 eurų. Turėjo savo kainą kvietrugiai – 11–12 eurų.

Grūdų kainas peržiūrėjo Daugų seniūnijos Žvirgždėnų kaimo mišraus ekologinio ūkio, ūkininkauja kartu su tėvais, šeimininkas Donatas Klimkevičius su sužadėtine Birute. Jaunasis ūkininkas daugiau kaip dešimtmetį augina kviečius speltas, kvietrugius, avižas ir grikius.

Kaniūkų turguje – Daugų seniūnijos Žvirgždėnų kaimo mišraus ekologinio ūkio šeimininkas Donatas Klimkevičius ir jo sužadėtinė Birutė.

„Žinote, kokie buvo metai: sausra palengvino mūsų aruodus, daug plotų reikėjo atsėti vasarojumi. Geriausiai derėjo grikiai – kūliau per dvi tonas iš hektaro. Ekologiniams grikiams dar laukiu pirkėjo“, – pasakojo Donatas, ūkininkaujantis naujoviškai, turintis galingą techniką ir gerą galvą ant pečių, ūkyje taikantis naujausias žemės dirbimo technologijas. Jo grūdų bokštai Žvirgždėnuose iš tolo šviečia.

Kas pirmas į ūkininkų turgų, tas geriausių grūdų išsirinko – po 11–12 eurų mokėjo.

Išsprūdo gaidys slapukas, vos sugavo

Kaniūkuose giedojo 11 gaidžių. Aštuonis giedorius atvežė alytiškis Vladas Buinickas, laikantis 22 gaidžių dvarą netoli „Dobilo“ sodininkų bendrijos. Vienas raudonskiauteris ištrūko iš narvelio – visas turgus gaudė.

„Slapukės vištos gaidžių priperėjo“,– pasakojo Vladas, prašęs už gaidelį 10 eurų.

Vladas Buinickas ir jo gražuolis gaidys: pabėgėlį gaudė visas Kaniūkų turgus!

Gaidžiai giedojo, kol prašvito – po 10 eurų.

Gaila būtų, jai V. Buinicko gražuoliai atitektų lapei arba pakliūtų į puodą. Ieškantiems gero pentinuoto darbininko – tel. 8 614 66616.

Kaniūkų turgaus simpatijas vėl pelnė Belgų milžinai, kuriuos atvežė daugiškiai. Veisliniai ilgaausiai auga iki 10 kilogramų, vienas – 25 eurai.

Dauguose užauginti Belgų milžinai, vienas – 25 eurai.

Važiuodamas iš turgaus Alytaus link, AlytusPlius.lt skaitytojų pageidavimu, dar kartą peržvelgiau 17 raudonųjų suolelių, prie plento susodintų kas 82 metrai ir nusifotografavau. Vaidindamas susimąstymo akimirką – jaučiausi lyg prezidentūroje ant raudono kilimo. Dabar į mane pravažiuojantys įtariai žiūrėjo: ką jis čia daro?

AlytusPlius.lt skaitytojų pageidavimu, turgelių autorius ant vieno iš 17-os suolelių, tik pervažiavus Nemuno tiltą Kaniūkų link.

Dzūkai dar „vuogauna ir grybauna“  

Alytaus turgų Jazminų gatvėje nuo antradienio iki šeštadienio laižė skersvėjai: nei lietus, nei sniegas, o žmonių nėra! Kai turgininkų mąžta, ant prekystalių išskleidžia knygų paklodę knygius. Daugiau vietos atsiranda prekiautojams su polėkiu. Antai prekystalių priekyje lyg ponia su žaliuokėmis ir baravyku įsitaisė alytiškė Vida Kursevičienė.

„Tėviškėje grybavau: drebulyne priroviau žaliuokių, o baravyką radau prie keliuko. Kotas sveikas, nesukirmijęs, o galvos nepjoviau, nepažiūrėjau“, – pasakojo Vida apie grybavimą  Dzirmiškių girininkijos miškuose.

Atokiau atsistojusi, Vidutės klausėsi jos mama iš Revų kaimo. Jos – kita patirtis: kotas kotu, bet ir galva labai svarbu!

„Parneša iš raisto mergaitės spalgenų, dar vuogauna ir grybauna“, – labai gražiai dzūkiškai man pašneka mylima giminaitė iš Krikštonių pusės, Mangaroto kaimo. Kai išgirstu Onutės „vuoga“, „vuodas“ – dzūko širdzis atsigauna.

Jazminuose – pintinės grybų ir stiklainiai prisirpusių vuogų – spalgenų.

Atsigauna ji ir Jazminų turguje, išvydus pintines šilbaravykių, žaliuokių, žvinabūdžių, kelmučių.

Užupių kaimo gyventojas Algimantas Vaitkus pasiekė ir Jazminų turgų – gražiausių vantų atvežė.

„Beržinė – 2, liepos – 2,5, ąžuolinė – 3 eurai“, – Algimantas ne brangininkas, prekybos centruose vantos 7–8 eurus kainuoja!

Užupių kaimo vantų rišėjas Algimantas Vaitkus atvežė į Jazminus beržinių liepinių ir ąžuolinių vantų.

Su gamtos vaistine Jazminų turguje rado vietelę alytiškė ekologė ir aplinkosaugininkė Rasa Gegužienė. Netekusi darbo, moteris pasinėrė į vaistinių augalų pasaulį. Vyro tėviškėje, Raitininkų seniūnijos Vabalių kaime, 30 rūšių augalų pati augina, kitus – laukuose ir miškuose susirenka.

„Buvo sausa vasara, labiausiai branginu čiobrelį: 20–30 gramų paruošto šio augalo žolelių – 3 eurai“, – kiti surinkti alytiškės augalėliai bent euru pigesni.

Rasa žoleles viena renka, tik gaurometį braukyti padeda jos vyras Algimantas.

                                           Vaistažolių rinkėja ekologė Rasa Gegužienė žoleles rinko Raitininkų seniūnijoje.

Iš šiltesnių kraštų, aplenkdami sandėlius, tiesiai į Jazminų turgų atvažiuoja mandarinai, apelsinai, granatai ir kiti vaisiai. Mokam kartais ir brangiau nei prekybos centruose, bet mintis, kad vaisiai švieži, neužsigulėję, verčia traukti pinigines.

Gražių mandarinų savo šeimynai prisirinko alytiškis verslininkas Vytautas Minkelis. Alytiškės įmonės optikos salono savininkas „taiso“ regėjimą ne tik akiniais, bet ir vitaminais.

Šeimyną mandarinais iš Jazminų turgaus lepins alytiškės įmonės akinių salono savininkas Vytautas Minkelis.

Per uošvės 101-ąjį gimtadienį  – nė gramuko ir niekam?

Jotvingių turguje dar karaliauja bulvės ir kopūstai, kilogramas jų – 30 centų. Dešimtis kaimiškų vištinių kiaušinių – 1,6– 1,8 euro. Nusipirkau mažutėlaitį varškės sūrį sulig klevo lapeliu –1,5 euro suplojau. Kilogramas kaimiško sviesto – 8–10 eurų. Litras spanguolių iš pirmų rankų –2,5–2,8 euro. Po turgaus senbuvės sparnu šios, kaip dzūkai sako, vuogos – 3 eurai.

Priminsiu, kad ketvirtadieniais šiame turguje ekologiškais grūdais, miltais, sėmenų aliejumi ir kitomis gėrybėmis alytiškius lepina Birštono savivaldybės ūkininkas Valdas Mockevičius. Iš jo nusipirkau saulėgrąžų: ir pats valgysiu, ir zylutėms duosiu!

Vaclovas Lapinskas iš Miroslavo seniūnijos Mankūnų kaimo atvažiavo į Jotvingių turgų sėmenų aliejaus.

Jotvingių turguje su kainomis ilgai neužsižaidžiau, turėjau aiškinti apie šeštadieninį mylimos uošvės Uršulės Veteikienės 101-ojo gimtadienio balių. Ji dar turi savų dantų, laisvai sugraužia nuluptą obuolį, labai mėgsta šimtalapį – pusketvirto kilogramo ratą viduryje stalo padėsime (plati šimtametės giminė, plati ir pradalgė prie stalo!).

Prisipažinau, kad su gėrimais turėsiu bėdos. Nors ir trykšta dzūkas žentelis vaišingumu – nė gramuko ir niekam! Šventėje suvažiuos ne tik uošvės vaikai su antromis pusėmis, gausus būrys anūkų, bet ir nemažai mažutėlių proanūkių. Iš kalno išaiškinau Uršulei: jei nenori, kad valdžia proanūkius atimtų, turi užmiršti brenduką virškinimui pagerinti. Guodžiau: kitom dienom atsigriebsim: duosiu po lašelį ir ryte, kai blynai gerklėje užsiskersuos, ir per pietus, kai reikės mėsos gabaliuką lengviau nugurkti. Na, nebent su svečiais tamsioje „šėpoje“ užsidarytume!

Jotvingių turguje kasa svogūnų – 1,5 euro.