„Kas jauni, kano dzidelės šeimos, gal, gal... Mes likį cik dviese, dziedas su bobu, ko tį nematį?!“– Alytaus turguje aiškino žilstelėjęs dzūkas, kodėl strimgalviais nelekia į kaimyninę šalį pigiau apsipirkti. Mano, kad ir ten už ačiū nieko negausi.

Iš kaimynų – švieži reportažai, bet apsipirko Jazminuose

Kas nelekia į Lenkiją pigesnių maisto produktų, pigesnio „gazolio“ užsipilti, o kas ir lekia! Alytuje ryškiai pasijautė kaimyninėje šalyje nuo vasario 1-osios prasidėję prekybos pokyčiai. Pirmąjį vasario savaitgalį išretėjo Alytaus turgeliai. Panaikinus galimybių pasus, prekybos centruose neprireikė pernelyg reguliuoti pirkėjų srautą. Ir dar vienas ženklas: link Lazdijų, link pasienio, šovė ilgos automobilių čiurkšlės...

Alytiškis Raimundas apsipirko turguje ir savaitėlę bus ramu.

Pats Lenkijoje nebuvau, bet sekmadienį Alytaus turguje Jazminų gatvėje sutikau Iš lietuvaičių „eldorado“ sugrįžusią Lietuvos televizijos žurnalistę Rūtą Lankininkaitę. Ji parvežė šviežių įspūdžių, kuriuos matė visa Lietuva. Parsivežė ir karčių nuoskaudų.

„Man buvo gėda“, – atviravo Rūta.

Žurnalistei, švelniai pasakius, buvo nejauku, kai mūsiškiai kaimyninės šalies krautuvių eilėse pešėsi dėl vežimėlių.

Rūta pamėgusi Alytaus turgų ir tradiciškai čia apsiperka. Iš šįkart iš Jazminų ji išėjo ratuota – vietinių ūkininkų užaugintos gėrybės jai primena gimtuosius namus ir tėviškę Nemunaityje.

Sekmadienį Alytaus turguje Jazminų gatvėje Lietuvos televizijos žurnalistė Rūta Lankininkaitė rado, ko širdis geidė. 

Kiek kainuoja prekystalio galukas Alytuje ir Druskininkuose?

Jazminų turguje sutikau žmonių, kuriems nė motais supigę maisto produktai Lenkijoje.

Ieškojo vietinių dzūkiškų obuolių alytiškis Gytis Rauličkis. Jam nuo atvežtinių – prastai, pripažįsta tik be chemijos augintus.

Sekmadienį dzūkiškų obuolių buvo atvežęs tik Daugų seniūnijos sodininkas, kriaušių – sodininkas iš Seirijų.

Sekmadienį ištuštėjusiame Jazminų turguje buvo pastebėtas ir gražuolis šuniukas.

Gytis nusipirko 4 kilogramus kiškiagalvių ir neaiškios veislės raudonukų, kilogramas – 80 centų. Nustebo pas tą patį sodininką užtikęs ir džiovintų, krepšelis – 4 eurai.

Gytį Rauličkį vos atpažinau: dainavo „Putino“ chore, dabar įsiliejęs į „Varsos“ kolektyvą. Girdėjau ir aš, kad geri dainininkai daug valgo obuolių.

Seirijiškis sodininkas, atvežęs kriaušių ir daržovių, skundėsi, kad niekas nieko neperka.

„Alytuje didokas muitas, kieme už prekystalio galukų sumokėjau 5, Druskininkuose už tų pacį moku cik 1 eurų“, – pastebėjo mūsų kaimynas iš Seirijų.

„Vešitės viską namo“, – guodžiau diedulį.

„Gerai, kad in namus, o ne iš namų“, – neprarado ūpo seirijiškis dzūkas.

Savas medus ir kiškiagalviai – skaniausi!

Pakalbinęs daržovIų pardavėjus, kurie Jazminų turguje jau ne vienerias kelnes suplėšę, pagalvojau, kad iš Lenkijos lietuvaičiai tikrai bulvių neveža.

„Šeštadienį, kiek atsivežiau bulvių, tiek nupirko. Ir šiandien gerai perka, – sakė Jazminų turgaus prekiautojas Dalius Laniauskas.

Kai žinau, koks yra geras dzūkiškas medus, netikiu, kad alytiškiai jo pirkti važiuotų į kaimyninę šalį.

„Bites gydau be chemijos, manau, kad pirkėjams tai daug reiškia. Visi žino, kad kilogramas mano medaus – 6 eurai, ateina pirkti medaus jau pasiruošę“, – pasakojo alytiškis bitininkas Juozas Pileckas, kurio bitynas Lazdijų savivaldybėje. Juozas paruošęs šūsnį informacijos apie savo medų, bičių produktus ir jų gydomąsias galias.

Gardus Juozo Pilecko medus ir gydomųjų galių turintys bičių produktai.

Jazminų turguje kiti bitininkai už kilogramą medaus prašo 5 eurų.

Pabuvojau mėsos paviljonuose – tyku, ramu, pirkėjus galima ant pirštų suskaičiuoti. Mėsos ir jos gaminių – per akis. Kam reikia – nusiperka. Tokios tokelės.

Jazminų turgaus viename paviljonų sekmadienį pirkėjus galėjai ant pirštų suskaičiuoti.