Nusėdo balos, nekurkia varlės, gervės būriais vaikščioja, neturi kur lizdų sukti. Pievos ir ganyklos retos kaip senbernio barzda, karvės ropščia pernykštį šieną. Nėra lietaus, nėra pavasarinių grybų. Sausra spirgina ir sraigės kuprą – ir ji liko be sodrių rasotų ganyklų, o dzūkai be uždarbio. Galiausiai kirto šalna – vienos gamtos šunybės!

Dzūkai dėl to nepametė galvos: pasraitojį rakoves, dzyrba išsijuosį, sėja ir sodzina. Kaip niekad dūzgia pilni gėrybių pavasariniai Alytaus turgeliai!

Apsiniaukęs šeštadienio rytas švito, kai Kaniūkų turguje sužvengė Domantonių ūkininko Vytauto Senūtos  Lietuvos sunkiųjų arklių dvimetis eržilas Žėrutis.

„Eržilas žvengia – bus lietaus“, – kalbinau šeimininką, kad kalbinčiau.

„Dar negirdėjau tokio posakio, gal kumelę mato, kad žvengia“.

„Kiek už jį gautum?“– toliau kalbinu.

„2,5 tūkstančio eurų – „stogas“. Kai bus treji, vešiu eržilą licencijuoti, tada bus kita kalba“, – porino Vytautas.

„Kuo šis ilgakartis ypatingas, pagal ką sprendžiate, kad jis tinkamas veislei?“

„Gero charakterio, karčiai ir uodega – balti, Taip retai būna. Galva maža, kanopos ne plokščios, o stačios – veislinis, geras kaip žvėris!“, – gyrė eržilą šeimininkas ir priminė savo tel. 869804256.

Vežė į turgų grūdus, o žvyrkelis – kaip tarka!

Aruodų likučiai dar plaukia į Kaniūkus. Daug grūdų atveža iš aplinkinių savivaldybių.

„Kelias kaip tarka, važiavau kaip šiferio lakštu – žvyrkelis, o dulka! Bent palygintų, – skundėsi ūkininkas  ir nurodė, kur yra toks prastas žvyrkelis. – Nuo Skraičionių iki Kedonių – 3,5 kilometro. Ir Važiuojant už Butrimonių, link Stakliškių, ten dar Alytaus rajono savivaldybės teritorija, apie 3 kilometrai prasto kelio“.

Vietinė valdžia jau išrinkta, tad patariau ūkininkams važiuojant sandariau užsidaryti langus ir nekalbėti, juo labiau, neburnoti. Ar vienas liežuvį nusikando?

Kaniūkuose pirmiausia išnešė kviečius. Maišas (50 kg) jų – 10–11, vasariniai kviečiai – 12 eurų. Maišas geresnių miežių – 12, prastesnių –10–11 eurų.

Avižų buvo mažai, už maišą jų mokėjo 12 eurų. Kvietrugių ir rugių kainos, jei jų ir buvo, nesusekiau.

Grūdai tik padulkėjo. Pirkėjai paukščiams perka kombinuotuosius pašarus, kiti bando jų patys pasigaminti: mala grūdus, perka skaldytų kukurūzų ar jų miltų, prideda priedų.

Nemunaičio ir Poteronių paukštininkai turėjo dedeklių vištaičių, nemunaitiškiai – ir paaugintų ančiukų, žąsiukų, kalakučiukų ir broilerio viščiukų. Pastarieji, pustrečios savaitės, – 1,7 –euro. Mėnesio kalakučiukas – 7,5, trijų savaičių mėsinis ančiukas – 3, žąsiukas – 6,5 euro. Nebuvo kaimiškų margų viščiukų, jų atveš ateinantį šeštadienį.

Triušiai, balandžiai – turgaus puošmena. Pastarųjų ieškojo ir „Revų kaimo gyventojas Antanas Kaminskas su anūku Tajumi.

Revų kaimo gyventojas Antanas Kaminskas su anūku Tajumi atvažiavo į Kaniūkus ieškoti baltagalviui balandžiui poros.

„Išsirinkom vieną“, – sakė Antanas.

„Kokios veislės?“

„Balta galva, patelė žuvo ir patinėlis liko vienas, gerai, kad radau“, – buvo patenkintas Antanas, balandę aptikęs pas Pirmojo Alytaus paukštininką Algį.

Sėtinėse pievose – graži žolė, senose – nieko gero

Kaniūkuose rinkosi sodinukų Tolkūnų kaimo ūkininkas Juozas Dimša, laikantis 120 galvijų, tarp jų – 50 melžiamų karvių.

„Nėra lietaus, ar bus pieno?“, – klausiau.

„Antra diena karvės ganyklose. Ten, kur sėtos pievos – graži žolė, kur senos – nieko gero“, – susirūpinęs ūkininkas.

Tolkūnų kaimo ūkininkas Juozas Dimša karvių bandą jau išginė į ganyklas – pieno melžia daugiau, turi gerų ir prastų ganyklų, bet be lietaus – nieko gero. Ūkininkas į Kaniūkus atvažiavo vaismedžių.

Pokalbį pratęsiau Alytaus turguje Jazminų gatvėje, sutikęs Velėniškių kaimo ūkininkę Audronę Miškinienę, kuri žinoma kaip nerami siela, nesitaikstanti, kad būtų sužlugdytas smulkus ir vidutinis pieno ūkis.

„Mano karvės ir telyčios dar tvartuose, nes ganyklos šįmet nematė lašo lietaus – žolė reta ir nurudusi. Ir nežinau ką bus daryti: pernai sausra mėsinius išginė, o šįmet, jei taip toliau tęsis, neteksiu telyčių – gaila būtų, labai gražios“.

Audronė ir Artūras Miškiniai laiko 40 melžiamų karvių ir 60 telyčių. Buvo priversti šį pavasarį pašarų nusipirkti iš sūduvių.

Jazminų turguje Velėniškių kaimo ūkininkė Audronė Miškinienė. Ji galvijus dar laiko tvartuose.

Jotvingių turguje, atvežusi sūrių ir sviesto, Poteronių kaimo smulkaus ūkio šeimininkė Laima Pangonienė sakė, kad jos karvės jau ganosi, bet nepriėda, nakčiai joms pasikrapštyti paduoda šieno.

„Dzūkijos“ sodininkų bendrijos teritorijoje mačiau gyventojų karvutes ir ganyklą – retoka žolė, parudusi ir nieko gero nežada.

Karvių ganyklos prie „Dzūkijos“ sodininkų bendrijos – žolė prastoka, nakčiai karves reikės šerti papildomai.

Kaip atrodo meškos ausis?

Jotvingių ir Jazminų turgavietėse gėlių ir daržovių pasodo jūra. Per šalnas ir sausmetį peraugusio pomidoro daigas – 80, paprikos – 60  centų, agurko – 1 euras. Gausu salierų, petražolių porų, žemuogių ir braškių pasodo.

„Dar niekada nebuvo tokios pigios našlaitės, viena – 20 centų“, – sakė Jazminuose gėlėmis prekiaujanti Panemuninkėlių kaimo gyventoja Ilona Zenkevičienė, kuriai padeda sūnus trejų metų Armandas.

Jazminų turguje Panemuninkėlių kaimo gėlininkė Ilona Zenkevičienė ir jos mažasis talkininkas sūnus Armandas.

Ilonos gražios vazoninės gėlės: petunija – iki 7 erų, medutis – 4, verbena – 3,5–4, smulkiažiedė begonija –3 eurai.

Jotvingių turguje visada pasidomiu, ką parduoda darželių gėlininkės. Antai Pirmojo Alytaus gėlininkė Altrūda Liorentienė turėjo gėlių, kurias vadino meškos ausimi. Viena gėlė – 5–6 eurai.

Jotvingių turguje alytiškė Irutė susidomėjo meškos ausimi, kurią užaugino Pirmojo Alytaus gėlininkė Altrūda Liorentienė.

Vaikščiojant po Jotvingių turgų, prekiautojos nuogąstavo, ar šalnos nenušaldė mėlynių uogienojų. Ten kur aš uogauju, Živulčiškės miške – ne.

„Mano ir sodas nenušalo, ir mėlynės, jau užsimezgę, liko sveikos, – telefonu paaiškino miela giminaitė Valė Šimakauskienė iš Krikštonių krašto, Mangaroto kaimo.

Tiesa, Valė mačiusi juodom akim žemuogių, bet jos dar žydės ir žydės. Čia pirmosios žemuogės prisirps jau birželio pradžioje.