Savaitės viduryje pensijų mokėjimo dienomis sulaukiau vilnietės viešnios – Unikausko pasekėjos, praktikuojančios protarpinį badavimą – 16 valandų nieko nė į burną! Sulaukiau pasibaigus jos badavimo tarpsniui, tad iškart nulėkiau į Jazminų turgų mėsos ir daržovių. Kodėl ne į prekybos centrą, kuriais Jurgiškių gatvė, čia gyvenu, tarsi apsėsta?  Pensijos dieną didžiosios krautuvės paberia nuolaidų, senjorai tik naršo, kapstosi, žiūrinėja – eilės eiliuotos!

 

„Eilės ir prie bankomatų. Vyrai surūko po cigaretę ir iš naujo į eilę stoja pažiūrėti, ar dar nepervedė“, – pasakojo alytiškė, kuri taip pat pasirinko turgų. Moteris turi laiko ir turgui, ir krautuvei, bet ją graužia kita bėda:  gavo padidintą pensiją, vis tiek nežino, už ką balsuoti!

 

Bitininkai ir medus šalčių nebijo

 

Ketvirtadienį ir penktadienį Jazminų turgaus lauko prekybą šaltis tarsi nušlavė, liko tik stipriausieji, tarp jų – medaus pardavėjai. Kilogramas medaus – 5 eurai.

 

Bitininkai siūlė bičių duonelės, žiedadulkių, pikio, įsimetei į burną ir lauk kol ištirps – stiprina imunitetą nuo galvos iki kojų. Bičiuliai aiškino, jog nebūtina šių bičių produktų merkti į dzūkiškas ašaras, nebent sąnariams trinti.

 

Savaitės viduryje Jazminų turgų rakino šaltis. Jis bitininkų neišginė namo, jie kantriai laukė pirkėjų, siūlė medaus, bičių duonelės, žiedadulkių, pikio.

 

Medaus ir pats turiu, nuėjau į paviljoną, kuriame Butrimonių krašto ūkininkės Vandos Petraškienės pieno produktai, sviestas, sūriai ir varškė.

 

„Gerai dirbi, dirbk ir toliau“

 

„Sviestą jau pardaviau, varškės neturiu, liko tik keletas sūrių, – dėstė ūkininkės pieno produktų pardavėja Elvyra Dereškevičienė. – Sviestą (1 kg) po 7 eurus iškart išnešė. Turėjau 40 kg varškės, perka po 1–2 kg, kad nereikėtų dažnai į turgų vaikščioti.“

 

Butrimoniškės kilogramas varškės – 2,3 euro. Kilogramas saldaus sūrio – 4,9, varškės sūrio – 4,1, brinzos – 4,8 euro, 500 g grietinės – 1,4 euro. Yra dar sūrių su įvairiais priedais.

 

Elvyra jau metai prekiauja V. Petraškienės ūkyje pagamintais pieno produktais, savininkė pagyrė Elvyrą, sakė, gerai dirbi, dirbk ir toliau.

 

Alytaus turguje Jazminų gatvėje butrimoniškės Vandos Petraškienės ūkio pieno produktus parduoda Elvyra Dereškevičienė.

 

E. Dereškevičienė 16-os metų atvažiavo į Alytų, penkerius metus mokėsi ir dirbo medvilnės kombinate, 39-erius –„Snaigėje“, dažymo ceche meistre.

 

„Mano darbo stažas – 46 metai. Iš šaldytuvų gamyklos išėjau į pensiją, bet nenoriu pro langą žiūrėti“, – regis, Elvyra turguje čia buvus ilgus metus.

 

Geriau riebiau, negu saldžiau

 

Brango dujos ir elektra, bet dar nesimato ženklų, kad brangtų ir mėsa. Po švenčių, kiek atsidusę, labai gražiai pasiruošė prekiauti Jazminų turgaus mėsos paviljonas.

 

„Kas pirko daug, jau prisipirko, nebent tėvai dar krepšius krauna kelionei į užsienį, bet siųsti labai brangu“, – pasakojo sūdytų, rūkytų ir vytintų mėsos gaminių pardavėjai.

 

„Šviežia, glotni, kvepia“, – giria kiaulieną pardavėjai ir pataria, kad kepsniui geriau tiks išpjova ir nugarinė, troškiniui – mentė, virimui – sprandinė.

 

„Šeima mėgsta šoninę, krautuvėje neužtikau, atėjau į turgų“, – nenusivylė pirkiniu alytiškis Alfonsas Lietuvininkas, kurį maloniai aptarnavo Onutė Buzūnienė.

 

Jazminuose mėsos paviljone darbuojasi prekiautoja Onutė Buzūnienė. Ji pirkėjui Alfonsui Lietuvininkui parinko gabalą pašonės.

 

Beje, šoninė tinka ir virti, ir kepti. Kilogramas jos – 3,9, kumpio – 3,5, priekinės mentės – 3,4, sprandinės – 4–4,5 euro. Kilogramas dviejų pirštų storio lašinukų – 2 eurai. Kas bijo riebalų, mūsų seneliai sakydavo, kad geriau riebiau, negu saldžiau.

 

Maistiniai griežčiai – geltoni, balti – gyvuliniai

 

Šeštadienį staiga atšilo, atgijo lauko prekyba, atsiskleidė Jazminų turgaus daržovių kainos.

 

Petras Kaškonas iš Butrimonių krašto parduoda bulves, kilogramas jų – 40 centų.

 

„Perka. Ir pasišneku su žmonėmis. Prisimenu, kai Sausio 13-osios išvakarėse alytiškiai budėjom Vilniuje, buvom ir prie Bokšto, ir prie Parlamento. Kai grįžom į Alytų, išgirdom, kad jau prasidėjo... Šiandien mano žentas su anūku Nojum bėga Vilniuje tradicinį pagarbos bėgimą“, – pasakojo Petras.

 

Bulvių kainas peršoko kopūstai, kilogramas jų – 50 centų. Kilogramas morkų, svogūnų – 80, burokėlių – 50 centų.

 

Petražolės, morkos, salierai, pastarnokai, kopūstai ir žieminės bulvės.

 

Kuo skiriasi valgomas griežtis nuo pašarinio, aiškino Slabadėlės kaimo daržovių augintojas Romas Petraška.

 

„Geltonas griežtis – valgomas, baltas – pašarinis, nors abu valgomi, – sakė Romas.

 

Kilogramas griežčių, ropių, juodųjų ridikų –1, kaliaropių – 1,5, porų – 2  eurai. Storos krienų šaknys – 4 eurai.

 

Jazminų turguje – ropės, kaliaropės, krienai, griežčiai, juodieji ridikai ir morkos.

 

Raugintus kopūstus su burokais, česnakais, spangulėmis, raugintus agurkus, pomidorus perka ir kainos neklausia!

 

Ir tremties, ir Sausio 13-osios nepamiršo

 

Laukdamas šeštadieninio Kaniūkų turgaus, miegojau kaip kiškis – atmerktomis akimis. Sekiau mobiliojo ekranėlį, šaltis krito ir nukrito iki – 3 laipsnių. Lapinę kepurę pakeičiau megzta, kailinius – striuke. Kaniūkuose pasirodžiau palyginti lengvais batais – per pusvalandį apsisukau. Iškart sakau, kad avižų nebuvo, jų klausia ir klausia. Visi grūdai – kviečiai ir miežiai, maišas (50 kg) jų – 13 eurų!

 

Šeštadienio ankstų rytą  Kaniūkų turgus dar skendėjo pusnyse.

 

Atkreipiau dėmesį: nuo mašinos prie mašinos siuvo nedidukas diedukas. Maišą grūdų perpus persipila, neša ir krauna savo mašinon, kaip jo nepakalbinsi.

 

„Man tokio maišo grūdų užtenka vištoms savaitei, 22 laikau“, – sakė Pivašiūnų seniūnijos Liesionių kaimo gyventojas Antanas Arbutavičius.

 

„Tik vištas laikot“? – klausiau.

 

„Dar yra Margoji, jai miltų duodu: smulkinu šieną, šiaudų pakratus, patarkuoju runkelių, moliūgų, papjaustau obuolių ir užberiu miltų“.

 

„Kas melžia?“

 

„Ir pats pamelžiu, Sibire išmokau, bet dabar užleista, veršiuosis kovą“, – pasakojo Antanas.

 

Išgirdęs žodį „Sibiras“, iškart pradėjau vynioti A. Arbutavičiaus gyvenimo kamuolį.

 

„Mus išvežė į Sibirą iš Petravinos kaimo (kaimas 2 km iki Pivašiūnų) kaip stovim, buvo užmaišyta, neleido net duonos išsikepti. Tėvas už politiką kalėjo, 1948 metų birželį išvežė mamą, bobutę, dieduką, seserį ir tris brolius, man buvo aštuoneri, – pasakojo A. Arbutavičius. Po mėnesio iš bado mirė mažiausias, dar kūdikis, broliukas, paskui mirė ir diedukas...“

 

Krasnojarsko krašto gilumoje, apie 100 kilometrų iki Mongolijos sienos, kentėjo tremtį, vargus. Grįžo į Lietuvą Arbutavičiai tik 1957-aisias.

 

Pivašiūnų seniūnijos Liesionių kaimo gyventojas Antanas Arbutavičius, atvažiavęs į Kaniūkus grūdų, prisiminė ir savo šeimos tremtį, ir Sausio 13-osios įvykius.

 

„Per Sausio 13-osios įvykius 5 paras budėjau prie Parlamento, jei užmigdavau, tai tik valandai“, – prisimena ir Sausio 13-osios įvykius A. Arbutavičius, dviejų sūnų ir dukros tėvas, šeštadienį Kaniūkuose atvažiavęs pirkti grūdų.