Kaip po gero baliaus - pamigau, prieš aštuonias atsiradau Kaniūkų turguje. Nespėjau net į kalendoriaus sausio 19-osios lapelį žvilgtelėti, ką reikės pasveikinti su vardo diena. Mat išvakarėse įklimpau į šviežiausią Petro Naraškevičiaus novelių knygą „Bobutės su guminiais batais“. Nė nepajutau, kai atverčiau 116-ąjį puslapį su novele „Kaminai“.

Pasirodo, miestiečiui kaminas yra tik skylė dūmams išleisti, o kaimo žmogus pagal kamino dūmus gali disertaciją apsiginti: žino, kada gryčios šeimininkai keliasi, kada gula, kuo kūrena, galiausiai, ar dar gyvi.

Anądien važiuodamas į tėviškę pravažiavau žinomus kaimelius – daugiau kaip pusė pirkių nepučia dūmų, prie sodybų pusnyse tik kiškių išpėduota.

„Užuot kaminus stebėjęs, savo Alytuje vakarais pažiūrėk į daugiabučių langus, kiek jų šviečia?“– patarė giminaičiai.

Pažiūrėjau ir už galvos susigriebiau: šitiek partijų, komitetų susikūrę, ilgiausi sąrašai, artėja treji, jei ne ketveri, rinkimai, žmonės, kas už juos balsuos?!

Kaniūkų turgaus pusnyse – grūdininkų raštai

Šeštadieninio Kaniūkų  turgaus sniego dailyraštyje – mašinų ir jų priekabų raštai. Pasak turgaus administratoriaus Naurio Pilkos, buvo atvežta kviečių ir miežių, tik padulkėjo. Buvo ir naujokų iš Simno bei Marijampolės krašto. Vienas ūkininkas toną miežių iš turgaus tiesiai į namus pirkėjui nuvežė.

Miežiai ir kviečiai turguje –13, iš namų po 12 eurų galima gauti. Rugių, kvietrugių ir avižų – nebuvo.

„Aš taip pat vėliau atvažiavau, miežius iškart pardaviau, prašiau po 14, suderėjau po 13 eurų. Dar turiu kviečių ir kukurūzų – po 13 prašau, kitaip neparduosiu“, – sakė Butrimonių seniūnijos Plasapninkų kaimo ūkininkas Vytautas Patinskas.

Kaniūkų turguje Butrimonių seniūnijos Plasapninkų kaimo ūkininkas Vytautas Patinskas, atvežęs kviečių, miežių, kukurūzų ir medaus.

Butrimoniškis vadovauja Varėnos krašto bitininkų draugijai „Dzūkija“, praėjusį šeštadienį bičiuliai buvo susirinkę, aptarė, kokios paramos gali tikėtis 2019 metais – skuba paraiškas pateikti.

Turguje buvo ūkinių prekių, Nemunaičio paukštininkai dar miega, nebuvo ir triušių.

Mieste buvo tik dvi mėsos krautuvės!

„Buvo laikai, kai Alytuje buvo tik dvi mėsos parduotuvės, eilės lauke stovėjo, dabar mėsą parduoda ant kiekvieno kampo“, – Jotvingių turgaus paviljono mėsininkai šeštadienio rytą laukė pirkėjų.

„Su dviem parduotuvėmis, kaip alytiškiai išsivertė?“ – klausinėjau.

„Mėsos kombinatas gelbėjo: jo darbininkams net didelių algų nemokėjo. Valdžioje vyravo nuomonė, kad „jie ir taip pasidaro“, – pasakojo prekiautojos.

Aptingusi prekyba ir lauke. Po šiltais apklotais daržoves slėpė trys ūkininkai, su tepaliukais nuo visų ligų „žaidė“ alytiškiams gerai pažįstami prekiautojai, vasaros laukus ir pievas sunešė žolininkės, gaudė pirkėjus turgaus senbuvės.

„Karvės jau apsiveršiavo, būtų gerai, kad vėl sugrįžtų mano pirkėjai“, – pageidavo Poteronių kaimo ūkininkė Laima Pangonienė, iki šiol moteris korespondento purtėsi kaip višta blusų – „Tik manęs nefotografuokit“.

L. Pangonienė laiko šešias melžiamas karves,  prispaudusi saldžių ir varškės bei paskanintų sūrių, primušusi sviesto, pridariusi varškės. Kilogramas sviesto – 8, sūrio (varškės, saldaus) – 3,2, fermentinio – 3,5 euro. Pastarojo sūrio didžiuliai ratai pjaustomi ir sveriami. Puskilis varškės – 1,6 euro.

Jotvingių turguje Poteronių kaimo ūkininkė Laima Pangonienė, atvežusi sūrių, sviesto ir varškės, pasigedo savo nuolatinių pirkėjų.

„Gal ir krekenų išsikepėt?“– klausiau Laimos, o išgirdęs teigiamą atsakymą net apsilaižiau.

Dešimtis kaimiškų vištinių kiaušinių – 2 eurai.

Po truputį perka, nuogi nevaikšto

Alytaus turguje Jazminų gatvėje Daugų žuvininkai atvežė gyvų karpių ir plačiakakčių, Kilogramas ir vienų, ir kitų – 3 eurai.

Mačiau krautuvėje, ant ledukų paguldytų kilogramas karpių – 4,95 euro. Ne atsitiktinai praeidami pro Daugų žuvį pirkėjai vienas kitą patraukia už skverno.

Jazminų turguje Daugų žuvininkų gyvi karpiai ir plačiakakčiai dviem eurais pigesni, negu krautuvėse.

Jazminuose ir darbo dieną, ir savaitgaliais, lazdynų ir graikiškais riešutais, granatais ir mandarinais lepina pirkėjus Gabelis Pašajevas.

„Jazminų turguje aš nuo pirmos dienos“, – sako prekiautojas, atsvėręs kilogramą, būtinai dar užmeta pirkėjui keletą riešutų. Pastarieji gražiu lukštu, skanūs, mandarinai – sveiki, Kilogramas sunokusių granatų – tik 2,8 euro.

Alytaus turguje Jazminų gatvėje nuo turgaus pradžios prekiauja Gabelis Pašajevas.

Alytiškiai stovi eilėse ir perka raugintus kopūstus su priedais, raugintus pomidorus, krienus, randa vietinių ir atvežtinių skaniausių obuolių.

„Manau, kad geram rūsyje, kai reikiama temperatūra ir yra drėgmės, obuoliai užmiega, jie kaip švieži, kvepia“, – gyrė savo sodo obuolius Raimundas Mitrulevičius iš Dubėnų kaimo, dar pridėdamas, matyt, jam tai svarbu, iš Rumbonių parapijos.

„Obuoliai nepurkšti, ekologiški, turim, su vyšniomis, slyvomis, apie hektarą sodo. Jis būtų nieko vertas, jei neturėtume gero rūsio. Jį išmūrijo mūsų proseneliai, buvo užverstas žemėmis. Atėjus šitiems laikams, atsikasėm, radom mūro sienas, jas iškėlėm, viršų apšiltinom“, – pasakojo Raimundas.

Jei ne pirkėjai, būčiau daugiau sužinojęs apie rūsį. Kilogramas gražuolių raudonų obuolių iš R. Mitrulevičiaus sodo – 70 centų.

Savaitgalį Jazminų kiemeliuose tarp paviljonų vėjas siūbuoja suvežtus, suneštus iš visų pakampių rūbus. Žioplinėjau aplink juos ir vis klausinėjau, ar perka?

„Po truputį perka, negi alytiškiai nuogi vaikšto!“ – išgirdau, matyt, to paties kiekvieną šeštadienį klausiu.