Iš vakaro danguje suposi mėnulio vygė, o ryte virš Kaniūkų turgaus kilo raudonas saulės blynas – automobilio langus reikėjo nugremžti. Pirmas šaltukas, neapibarstytas sniegu, nesutrukdė kaimo žmonėms sulėkti į turgų. Ilgiausia buvo grūdininkų eilė, išsirikiavo kviečių, miežių, kvietrugių ir avižų pardavėjai.

Grūdus išnešė kaip uogas

„Suskaičiavau: palyginti su praėjusiu šeštadieniu, trimis mašinomis grūdų daugiau. Grūdus pirko stipriai. Maniškė jau tuščia, už turgaus vartų pasistačiau, pardaviau toną kviečių ir miežių, po 11 eurų“,– pasakojo Butrimonių seniūnijos Plasapninkų kaimo ūkininkas Vytautas Patinskas.

Jaunas tėvelis Kaniūkuose apsisuko ant vienos kojos ir namo. Vytautui labai rūpi šeima, rūpi ir bitės, kaip jos žiemos, ar bus šalčių, mat jis turi ne tik savo bityną, bet ir vadovauja Varėnos rajono „Dzūkijos“ bitininkų draugijai.

„Šiltas ilgas ruduo, bitės perus augino, daug maisto sunaudojo, jeigu bitininkai neapsižiūrėjo, pavasarį gali šeimas ištikti badas“,– mąsto V. Patinskas, gruodžio pradžioje ketinantis sušaukti bičiulių susirinkimą.

Kaniūkų turguje sėkmingai pardavė toną kviečių ir miežių Butrimonių krašto Plasapninkų kaimo ūkininkas Vytautas Patinskas, puoselėjantis ir bityną bei vadovaujantis Varėnos rajono „Dzūkijos“ bitininkų draugijai.

Perlėkiau per turgų, maišuose žarstydamas grūdus – apsukresni ūkininkai galėtų sugalvoti grūdų terapiją – šitoks malonumas! Gražūs kviečiai – 11, prasteni –10 eurų. Mačiau po 11 eurų kvietrugių, už maišą (50 kg) avižų prašė 10 eurų.

„Skelbimuose būna miežių ir po 8–9 eurus“,– girdžiu pokalbį.

„Skelbimuose nepamatysi, kad tas miežis akuoto dyglė lyg vėliavos kotą iškėlęs“,– įkišu trigrašį.

Užkalbino alytiškis kraštietis Alvydas Bražinskas, turintis parduoti grūdų.

„Jau ruošiuosi į turgų vežti“,– kalbėjo apie savo ketinimą Alvydas, javus auginantis tėviškės žemėje, Krikštonyse.

„Kol turguje su grūdais nenufotografuoju – nereklamuoju“, – lyg ir riečiu nosį, bet žinau, kad grūdas grūdui nelygu. Kas kita, kai javus rieškučiomis pasemi, pasižiūri, pauostai.

Kaniūkų turguje barstė kiaušinius Nemunaičio paukštininkų dedeklės vištaitės. Užderėjo gaidžių, jų atvežė Algirdas Jakubauskas iš Domantonių – prašė po 10, gavo po 5 eurus – užaugintus giedorius lyg vanagas būtų nunešęs.

Gražių gaidžių į turgų atvežė Domantonių kaimo gyventojas Algirdas Jakubauskas (stovi kairėje). Pirkėjai patys išsirinko giedorių.

Buvo atvežta triušių, šuniukų, ūkinių prekių.

Lapinių kepurių dar nepasirodė

Alytaus turguje Jazminų gatvėje kylant šeštadienio saulei dingo šaltukas, ant prekystalių raudonavo obuoliai, moliūgai, pasiraitoję rankoves darbavosi bulvių pardavėjai. Vos pasirodžiau, mūsiškiai prekiautojai klausė, kiek prašo už obuolius kaimynas iš Lenkijos. Kai neperki, lyg ir nepatogu klausti.

„Nepirkau, mūsų soduose iki valiai. Matai, mašinos viduje užrašyta – „45 centai“, – akylas kaip erelis pastebi obuolių kainą alytiškės gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas.

Alytaus turguje Jazminų gatvėje: alytiškės gimnazijos direktoriui Kęstučiui Miliauskui pirmasis šaltukas kaip vanduo nuo žąsies!

Sveikuoliui, užmiršusiam savo metus, nė motais šaltukas – lapinių kepurių Jazminuose dar gal ir nepasirodė.

Turgelių publikacijose jau seniai barškinu, kad turguje kilogramas bulvių ir kopūstų – 30 centų. Naujiena – supjaustyti tinginio kopūstai, parsinešei namo ir iškart gali raugti. Kilogramas jų – 50 centų.

Jazminuose – maišai tinginių kopūstų, parsinešei juos namo ir gali raugti.

Daržininkų nenuskriausti ir Jotvingių turgaus pirkėjai. Gražiausių pastarnokų pas ūkininką Eimantą Bakšį surado karių pučiamųjų orkestro trimitininkas Darius. Kaip dzūkai sako, Darius jau 17 metų pučia dūdą ir nejaučia nuovargio. Vyras sveikai maitinasi: turguje prisipirko gyvų grikių, neaplenkė daržovių.

Jotvingių turguje karių orkestro trimitininkas Darius nusipirko gražuolių pastarnokų. 

„Nereikėtų pamiršti pastarnokų – sveika dietinė daržovė. Skani žalia ir virta, skani pastarnokų košė“, – reklamuoja daržovę ūkininkas.

Kilogramas pastarnokų – 2,5 euro.

Liucijos paštetui – du šaukštai konjako

Pamačiau Jazminų turguje šviečiančius, kaip poetas sakė, dantų baltom kekėm, sutuoktinius alytiškius Liuciją ir Romualdą Snarskius. Dešimtmetį senjoraujantys sutuoktiniai, abu daug nusipelnę Alytaus kraštui, Romualdas – inžinierius kelininkas, Liucija – garsi odontologė, apie savo kolegas parašiusi knygą.

Nustebau, kad ne daržovės atginė žymią senjorų porą į turgų.

„Einam į mėsos paviljoną. Pirksim kiaulės odelių, kojų, karką, kulnų, porą kalakuto kaklų ir virsim šaltieną, – pasakojo Liucija. – Verdam ne vienam kartui. Su tuo pačiu sultiniu išsiverdam ir vištų kepenėlių pašteto. Kepenėles verdu atskirai, jas sumalu su odelėmis, pakepinu svogūnų, dedu prieskonių ir porą šaukštų konjako“.

„Vietoje konjako galima įpilti ir brendžio“, – pastebi Romualdas.

Jazminų turguje, mėsos paviljone, vitrinoje išmoningai išdėliojusi mėsos produktus, laukė pirkėjų Laura Juškauskienė.

Jazminų turgaus mėsos paviljone jau 8-erius metus darbuojasi pardavėja Laura Juškauskienė, nuolat sulaukianti pirkėjų pagyrų.

„Tiekėjai – įvairūs, turim visko po truputį. Pigiausia – „šlapia“ dešra su lašinukais, kilogramas jos – 2,99 euro.

Kilogramas sūdytų lašinukų – 4,9, vytintų kiaulienos lazdelių – 16,8, vytintų dešrelių su kietuoju sūriu – 12,9, vytintos nugarinės – 9,5, rūkyto kumpio – 7,3 euro“, – vardijo Laura.

Pastebėjo, kad didysis lietuviškų lašinių ir kumpių, dešrų pirkimas prasidės gruodį, kai suvažiuos šventėms alytiškių vaikai.

Pirmiausia valgom akim, po to tik perkam

Dažniau nei manome, į Jazminų turgų užsuka Krokialaukio seniūnijos Daugirdų kaimo ūkininkė Vilė Navickienė. Ji su vyru Vidmantu, dabar prisijungė ir dukra Gintarė, valdo modernų pieno ūkį. Turi 214 melžiamų karvių, 130 telyčių.

Krokialaukio seniūnijos Daugirdų kaimo ūkininkė Vilė Navickienė Jazminuose apsipirko ir skuba į namus, kur jos laukia nesibaigiantys darbai. Vilės ir Vidmanto Navickų ūkyje – 214 melžiamų karvių.

„Dirbam visa šeima, be proto mylim gyvulius“, – bandė paaiškinti Vilė, kas pririšo prie kaimo, kodėl neatsisako ūkio Navickai, kurių vidurinėlė dukra Aistė mokosi medicinos, jaunėlė Vaiva – gimnazijoje.

„Iš turgaus grįžtate ratuota, pavyzdžiui, kur perkate sviestą?“

„Pieno, sviesto sūrių važiuoju pirkti į Alytų. Pati nemušu sviesto, nespaudžiu sūrių – nėra laiko. Perku parduotuvėse – juk tai maisto produktai. Yra ką pirkti ir turguje. Sakyčiau, pirmiausia valgom akim, o po to tik galvoji pirkti, ar nepirkti. Deja, turguje kartais ir akys apgauna“, – įsitikinusi V. Navickienė.

Išties, bobutės sūrelis ant lauko prekystalio ne visada traukia akį. Pirkėjas nori būti tikras, kad perka ne tik iš gerų, švarių rankų, bet ir kokybišką produktą.

Pastebėjau, Jazminuose, kraštiniame paviljone, apkepusi pirkėjais Butrimonių krašto ūkininkės Vandos Petraškienės pieno produktų vitrina. Čia kilogramas sviesto – 7, lydyto sviesto – 11, varškės – 2,3, brinzos – 4,8, varškės sūrio – 4,1 saldaus sūrio – 4,9 euro. Vanda nebrangiai parduoda ir grietinę.

„Kap tu ir necyngi?“

Artėjančios žiemos ženklai ryškūs ir Jazminų turguje. Vakariniuose vartuose  įsitaisė medžio meistras alytiškis pensininkas Rimgaudas Sereika. Jo padirbtos lesyklėlės – po 7 eurus, papuoštų balkonus, kai gels kojas ir snapelį, priviliotų sparnuočius į mūsų kiemus. Lesinti paukštelius – malonu, jei pradėsime, tas malonumas neturėtų liautis iki gražių orų.

Rimgaudas siūlo pirkėjams dailių suoliukų – 4–5, smagių kirvakočių – 5, kotelių kirveliams, plaktukams – 2 eurai.

„Rimgaudai, kap tu ir necyngi?“ – kalbina medžio meistrą darbštuolį dzūkai.

Jazminų turguje alytiškis medžio meistras pensininkas Rimgaudas Sereika siūlo pirkėjams ir lesyklėlių.