Jau beveik du metai, kai okupacinė Rusijos kariuomenė vykdo karą Ukrainoje, o nemažos visuomenės dėmesys tam mažėja. Tačiau tiek sąjungininkai NATO, tiek Ukrainos prezidentas praėjusią savaitę lankydamasis Lietuvoje pabrėžė, kad Rusijai įšaldžius karą, ar jį laimėjus sekančios gali būti Baltijos valstybės.

    Lietuva 2024 m. krašto apsaugai skirs 2,75% nuo BVP. Kiek jų bus panaudota atskirose savivaldybėse ir kam, reikėtų platesnės analizės, tačiau ką pačios savivaldybės gali padaryti ir ar joms priklauso prisidėti planuojant krašto gynybą? Esu įsitikinęs, kad ne tik, kad gali bet ir privalo, nes kiekvienas miesto šeimininkas turi rūpintis ne tik gyventojų kultūra, infrastruktūra ar laisvalaikiu, bet ir ruoštis neramiems laikams.

    Kaip ir valstybės politikai, taip ir savivaldybių tarybų nariai ir merai galėtų rasti bendrą sutarimą dėl finansavimo krepšelio savivaldybių gynybai planuoti ir organizuoti. Nes ruoštis reikia tada, kai yra taikos metas, iškilus konfliktui gali būti jau per vėlu. Nors savivaldybės yra pasitvirtinę civilinės saugos planus, tačiau jos labiau skirtos gamtos ir žmonių nelaimių uždarkymui ir neutralizavimui. Civilinės gynybos planai, finansavimas ir ištekliai yra krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės planuose, tačiau savivaldybėse galima nuveikti nemažai dalykų, jeigu rastume sutarimą.

    Kas gi yra ta civilinė gynyba? Civilinė gynyba - valstybinė humanitarinių užduočių įgyvendinimo ir koordinavimo sistema, skirta civiliams apsaugoti nuo pavojų, padėti jiems pašalinti tiesioginius karo veiksmų ar katastrofų padarinius, taip pat sudaryti sąlygas, būtinas jiems išlikti. Pagrindinės užduotys yra įspėjimas, evakuacija, slėptuvių įrengimas ir jų tvarkymas, šviesos maskavimo priemonių naudojimas, gelbėjimo operacijos, medicinos pagalba, gaisrų gesinimas, pagalbą siekiant išsaugoti svarbius objektus ir kita. 

    Mano siūlymas būtų, nustatyti, kad savivaldybės pačios prisidėtų prie civilinės gynybos, skirdamos bent 2 % nuo savarankiškoms funkcijos vykdyti savivaldybių suplanuotų lėšų atmetus komunalinius mokesčius, atlyginimus ir išlaidas socialinėms reikmėms. Pvz Alytaus miesto savivaldybės 2024 m. biudžetas viršija 100 mln. Eur, iš jų savarankiškoms funkcijoms 52 mln., atmetus mano minėtas išlaidas, toks krepšelis 2024 m. sudarytų apie 220 000 Eur. Tikrai pakeliama suma. Dar daugiau, valstybės politikai matydami savivaldybių norą investuoti į civilinę gynybą, galėtų toms savivaldybėms papildomai skirti tikslines lėšas tokia pat ar panašia suma.

     Ką už skirtas lėšas būtų galima būtų nuveikti savivaldybėse? Pirmiausia, tai slėptuvių įrengimas, nes situacija yra tragiška. Taip pat labai trūksta šaudyklų, kur galėtų treniruotis savivaldybių gynybos struktūrose kol kas lėtai „įsipaišantys“ šaulių sąjungos nariai ir krašto apsaugos savanorių pajėgos. Šiuo metu turint leidimą ginklui ir norint gludinti įgūdžius tenka naudotis nutolusiomis ir nuolat užimtomis šaudyklomis, o kur dar per griežti reikalavimai, kad ir toms pačioms automatinių ar pusiau automatinių ginklų dėtuvėms talpinančioms virš 10 šovinių, kai konflikto metu naudojama 30 šovinių dėtuvės.

Turime sudaryti realias sąlygas norintiems treniruotis. Gelbėjimo operacijoms reikalingų išteklių kaupimas ir jų saugojimų vietų įrengimas bei kitos pačių savivaldybių poreikius atitinkančios priemonės, kurios būtų reikalingos konflikto atveju. Dauguma sukauptų priemonių ir ne karo atveju būtų galima panaudoti, tą patvirtino visai nesenos pabėgėlių antplūdžio į Lietuvos teritoriją istorija. 

    Ruoštis niekada ne per anksti, gali būti tik per vėlu.