„Darbo vietų kūrimas” - kuo toliau, tuo dažniau skambanti magiška frazė, turinti užburti rinkėjus ir pelnyti jų palankumą. Net nesvarbu, kad dauguma apie tai kalbančiųjų nežino nei kiek Alytaus mieste šiuo metu yra darbo vietų, nei kiek jų yra laisvų ar kiek užimtose vietose dirba kitų savivaldybių gyventojų.Taip pat, kokia dalis Alytaus miesto gyventojų dirba kitose savivaldybėse, jau net nekalbant apie šios analizės pjūvius pagal darbuotojų profesijas ar amžių.

Nežinau ir aš, nes tokių duomenų Alytaus miesto savivaldybės administracija nerenka, o Statistikos departamentas pateikia duomenis tik apie gyventojų užimtumą, bet ne apie darbo vietas ar jų pokytį. Beje, pagal statistinius duomenis, nepaisant mažėjančio nedarbo lygio, per 2017 m. veikiančių įmonių skaičius Alytuje sumažėjo nuo 1302 iki 1261, o darbuotojų jose nuo 15 522 iki 15 097...

O juk vertinant miesto ekosistemą ir BVP kūrimą, pirmiausiai, reikėtų vertinti ne tiesiogiai kuriamas darbo vietas (tiksliau, netgi, būtų geriau skaičiuoti darbo vietų pokytį bei jų užimtumą), o gyventojų pajamas (nebūtinai iš darbo santykių ir nebūtinai iš Alytaus miesto) ir jų poreikius atitinkančią paslaugų pasiūlą (būsto, sveikatos, švietimo, kultūros, sporto, poilsio).Todėl, kad darbo vietas kuria ne savivaldybė ir todėl, kad Gyventojų pajamų mokestį moka ne darbo vietos, o pajamas gaunantys miesto gyventojai, nepriklausomai nuo to, kuriame mieste dirba.

Jeigu mano šeimos poreikiai yra patenkinti Alytuje, aš galiu svarstyti apie gyvenimą čia ir darbą kitame mieste. Tokiu atveju tikėtinas didesnis atlygis kompensuotų laiko ir finansines kelionių sąnaudas, o kokybiškas gyvenimas ir pigesnis būstas persvertų svarstykles į kitą pusę. Tačiau jeigu reikiamų buities prekių ar paslaugų esame priversti ieškoti kituose miestuose arba negalime susikurti komfortiškų gyvenimo sąlygų, nes, paprasčiausiai, nėra būstų pasiūlos, tai... Mus pačius dar laiko ir emocinis gimtojo miesto ryšys. Tačiau, ką mes pasiūlysime kitų savivaldybių gyventojams, kuriuos kviečiame čia kurtis su šūkiu „gera gyventi”?

Todėl ir darbo vietų „pritraukimas” tėra viena iš priemonių patenkinti gyventojų poreikius, reikalaujanti itin didelių pastangų ir jokiu būdu negarantuojanti, kad net ir sėkmės atveju sukurtose darbo vietose (o jų šiuolaikinėse gamyklose sukuriama nebe tūkstančiais, o tik dešimtimis) dirbs vietiniai gyventojai, ar kad jiems bus mokamas lūkesčius tenkinantis atlygis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad savivaldybė neturi dirbti šia linkme, tik galbūt prioritetus vertėtų peržiūrėti, nepamirštant, kad darbo vietas kuria ne tik nauji investuotojai, bet ir mieste jau veikiančios įmonės, o vienas svarbiausių veiksnių - kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla...

Kalbant apie plyno lauko investicijas, jos yra pasirenkamos dėl kelių priežasčių: norint didinti jau veikiančios įmonės pajėgumus ir nenorint prarasti įdirbio esamoje vietovėje; dėl žemų kaštų, įskaitant pigią darbo jėgą (geriau negu nieko, bet tikrai ne panacėja mūsų miestui?); dėl kokybiškos infrastruktūros, patogios geografinės padėties (įskaitant ir susisiekimą), klasterizacijos galimybes ir pan. (o čia jau vienareikšmiškai pralošiame gretimose savivaldybėse veikiantiems LEZ'ams).

Todėl tikslingiau Alytuje būtų toliau vystyti būtent pramonės parko koncepciją, tik tai turėtų daryti ne savivaldybės administracija, o tam tikslui įsteigtas operatorius (idealiu atveju kartu su privačiomis investicijomis). Ir pats pramonės parkas turėtų būti orientuotas ne į plyno lauko investicijas, o į galimybių sudarymą gamybiniams startup'ams, čia ir dabar išsinuomoti reikiamą kiekį (1000-2000 kv. m.) kokybiškų, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių gamybinių patalpų.

Tada galėtume orientuotis į didesnę pridėtinę vertę kuriančias įmones, kurioms greiti sprendimai yra kur kas aktualesni negu tarkime Laisvojoje Ekonominėje Zonoje taikomos mokestinės lengvatos? Jeigu tokia įmonė sėkmingai plėtos veiklą, po 3-5 metų, tikėtina, ji gali išaugti į tokią, kuri jau investuos ir į plyną lauką, ir tada jau įdirbis Alytuje bus lemiamas veiksnys, renkantis investicijų vietą, kas, beje, ir vyksta šiuo metu.

Ir visgi, miesto atsigavimą matuočiau ne statybomis pramonės parke, o gyvenamojo būsto ir paslaugų sektoriaus plėtra. Todėl svarbu viską sudėti eilės tvarka - pirmiausiai gyventojų poreikiai pilnaverčiam GYVENIMUI ir galimybės juos patenkinti, nebūtinai savivaldybės sąskaita (pvz. neseniai pasirodęs pranešimas apie Rokiškio verslininkų ketinimus statyti daugiabutį ir taip užtikrinti kokybiško būsto galimybę jauniems specialistams ir jų šeimoms).

Tarkime, ilgą laiką Alytuje džiaugėmės ikimokyklinių įstaigų gausa ir prieinamumu, tačiau pasirodo, kad iš tiesų, vietų juose trūksta, o ir šiuolaikinių ugdymo sąlygų užtikrinimui reikia dar daug investicijų (nors pastaruoju metu tam ir yra skiriamas itin didelis dėmesys). O „pritraukti” juk galime ne tik gamybinius investuotojus, tačiau ir švietimo, medicinos ar kitų miesto gyventojams reikiamų paslaugų teikėjus, pvz. šiuolaikinio žiūrovo lūkesčius atitinkantį kino teatrą?