Nuo rytojaus Alytus greičiausiai taps raudona zona. Nuo šeštadienio Lietuvoje įvedamas visuotinis karantinas. Tai rūpi alytiškiams, gyventojams, bet, deja, ne visiems Alytaus Tarybos nariams. Užuot surėmus visiems pečius dėl Covid valdymo, toliau tęsiasi vertimas iš postų. Taip dėliojami kai kurių Tarybos narių prioritetai.

Šiandien man užregistruota interpeliacija. Taip, kalbas girdėjau ir anksčiau, kad renkami parašai, kažkas planuojama. Sakysite, nieko asmeniško, tokia politika. Tuomet, mano nuomone, tokia politika bloga, kai Alytaus ir alytiškių interesai nueina į antrą ar kažkelintą planą. O juk dabar, kaip galbūt niekada anksčiau, reikia dirbti ir kovoti kartu kiekvieną dieną – Covid užsikrėtimai plinta valandomis, nuotolinis darbas kelia iššūkių, reikia spręsti dėl įstaigų pajamų negavimo, biudžeto deficito, bendrų einamųjų reikalų; įtampa, nežinia.Visko neišvardysi, darbas susideda iš mažų detalių, tik pamatai, kad jau naktis...

Sakoma, kai nori mušti, lazdą visada rasi. Kas mane pažįsta, žino mano pareigingumą, atsakomybės jausmą, asmeninį rūpestį, atsidavimą darbui. Tačiau akivaizdu, kad ne visiems patinka nuoširdus darbas, rūpinimasis alytiškiais. Buvimas čia ir dabar.

Į visus man interpeliacijos autorių metamus „kaltinimus“ turiu atsakymus, bet suprantu, kad jie jų visiškai nedomina ir nėra reikalingi. Paironizuosiu – gerai, kad nors dėl Covid neapkaltino! Reikia priežasties – jokių problemų, priežasčių daugybė, nesigilinant, kas ir už ką atsakingas! Vicemeras yra politikas, ne administratorius. Bet, kaip žinia, šiuo metu man tenka atlikti ne tik savo, bet ir buvusių kolegų darbus, kai komandos nebėra. Juk administracijos direktoriaus nėra, direktoriaus pavaduotojų nėra, antro vicemero irgi nelikę. Vadinasi, lieka tik vienas „kaltasis“ – aš. Taip, aš daug kur imuosi iniciatyvos, ieškau sprendimų, galimybių, aktyviai bendrauju su visomis bendruomenėmis bei miesto gyventojais. Gaila, kad už iniciatyvą baudžiama (supras, kas tai patyrė). Šiame darbe yra daugybė dilemų – esu apie tai kalbėjusi ne kartą – kaip žmogus, mama supranti ir labai nori padėti, o finansiniai resursai arba teisės aktai neleidžia, taip ir ieškai kažkokio „aukso vidurio“, įmanomo balanso. Bendruomenių aktyvumu džiaugiuosi, nes išstumia iš komforto zonos, ragina sukti galvą, mąstyti nestandartiškai, ieškoti ir rasti geriausius sprendimus.

Reformoms reikia laiko, ypač jeigu jos didelės apimties ir svarbos, tęsiasi iš kadencijos į kadenciją. Taip ir darbo rezultatai dažnai matomi ne iš karto, mažais žingsneliais tenka eiti tikslo link  – juk socialinė sritis, švietimas – ne gatvės asfaltavimas! Kas nedirba savivaldoje, procedūrų, derinimų ir kitos vidinės virtuvės nelabai ir žino, o ir nereikia. Svarbu, kad mieste būtų užtikrinamos visos funkcijos, miestas eitų į priekį. Bet tam reikalingas bendras sutarimas, susiklausymas, kompromisai, ir jeigu politinio palaikymo taryboje nėra, net pats geriausias sprendimas ar mintis nebus įgyvendinta! Tuomet bandoma primesti vienasmenę atsakomybę, nors patys savo veiksmais prie to ir prisidėjo. Negarbinga, Kolegos! Todėl dar kartą kviečiu susitelkti, dirbti kartu ir žiūrėti viena kryptimi – mūsų miesto gerovės link. Rugiapjūtei dabar tikrai ne laikas.

Už dviejų savaičių Tarybos nariai rinksis į neeilinį posėdį ir pareikš savo valią. Ramia sąžine lauksiu šio balsavimo rezultatų. Nuoširdžiai tikiu, kad yra Tarybos narių, kuriems nepatinka šis tyčia keliamas chaosas miesto valdyme, kurie nepritaria užgautų ambicijų, asmeninių interesų iškėlimui virš viso Alytaus ir visų alytiškių interesų. Tokių Tarybos narių, kurie nori, kad Alytuje gyventi būtų geriau ir kurie savo žodžiais bei darbais stengiasi tai įgyvendinti. Ar jų yra dauguma? Laikas parodys...