Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius, teikdamas savo metų veiklos ataskaitą pasigyrė, kad jo ir jo komandos veikla aukštai vertinama Lietuvoje. Mero teigimu, kitos savivaldybės turi ko pasimokyti iš mūsų, o visų svarbiausia – savivaldybė dirba be jokių skandalų.

Bet akivaizdu, kad meras su savo komanda į valdžią atėjo tik didelio respublikinio skandalo dėka. Ir visa jų trejų metų veikal yra ištisas skandalas.

Prisiminkime paskutinį skandalą, susijusį su švietimo sistemos pertvarka. Neabejotina, kad švietimo sistemą pertvarkyti būtina, tačiau mero potvarkiu sudaryta darbo grupė iki šios dienos Alytaus miesto savivaldybės tarybai švietimo sistemos pertvarkos plano pateikti taip ir nesugebėjo. Atpirkimo ožys, o tiksliau ožka, ir šiuo atveju rasta.  Bet kam reikalingas pertvarkos planas, tarybos švietimo specialistų, gyventojų nuomonė, jeigu meras ir jo pavaduotojai žino „geriau”. Taigi jie pasitarė ir nusprendė – Vidzgirio mokyklą būtina likviduoti, o Piliakalnio progimnaziją paversti pradine mokykla ir prijungti ją prie Dzūkijos pagrindinės mokyklos.

Kilus skandalui pasigirdo iki kaulų smegenų įgrisusi valdančiųjų melodija – kalti buvusieji valdžioje, kurie jau seniai turėjo uždaryti 3-4 mokyklas ir to nepadarė dėl neryžtingumo ir baimės.

Manau, kad laikas įvardyti mero ir jo komandos nesugebėjimą vadovauti miestui ir priimti reikiamus sprendimus miesto gyventojų labui.

Mano manymu atėjo laikas valdantiesiems ne tik pripažinti savo klaidas, bet ir atsakyti už jų pasekmes. Vis dar naiviai tikiuosi, kad vis dėlto alytiškiai sugebės pareikalauti valdančiųjų atsakomybės už griaunamą miestą.

Stebėdamas mero ir jo komandos veiklą įsitikinau, kokia teisinga liaudies išmintis: „Protingi mokosi iš svetimų klaidų, vidutinybės – iš savo, o kvailiai – niekada nepasimoko ir kaltina kitus”.

Apie viską iš eilės…. Manau, kad niekas nepaneigs, išskyrus merą ir jo komandą, kad švietimo įstaigų buhalterijų centralizacija – klaida, kurios buvo galima išvengti, jeigu būtų paklausyta opozicijos  siūlymų  ir  neturint nei ekonominio pagrindimo nei logiškos motyvacijos - to nedaryti.

Buvusieji miesto vadovai šią problemą buvo išnagrinėję ir priėję išvados, kad lėšos, sutaupytos centralizavus buhalterijas, neatpirks problemų, kurios kils įstaigose, kai įstaigos vadovas neturės buhalterio: nukentės ir įstaigų savarankiškumas, ir jų veiklos kokybė. Taigi šiuo atveju nugalėjo buvusiųjų valdžioje sveikas protas  ir vadybinė logika, o ne mistinė baimė ar neryžtingumas,  apie kurį dabar kalba esantys valdžioje.

Dėl Piliakalnio progimnazijos

Ne paslaptis, kad dalis Pirmojo Alytaus miesto gyventojų savo atžalas leidžia į kitas Alytaus miesto mokyklas. Tai nulėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma – daugiau nei 10 metų sklandančios kalbos, kad šią mokyklą uždarys. Antra –  šioje mokykloje mokosi Alytaus vaikų globos namų auklėtiniai, kurie kai kurių tėvų nuomone, gali padaryti blogą įtaką jų vaikams. Taigi šios dvi priežastys, o ne ugdymo kokybė nulėmė, kad dalis tėvų savo vaikų neleidžia į šią progimnaziją.

Praeitoje tarybos kadencijoje po ilgų ir išsamių diskusijų buvo nuspresta, kad Pirmame Alytuje mokykla  yra būtina ir geriausia būtų, kad ši švietimo įstaiga turėtų progimnazijos statusą (8 klasės). Buvusioji taryba pritarė šiai idėjai, tikėdama, kad tėvams bus savotiškas garantas, jog mokykla išlieka.

Sprendžiant antrą problemą - dauguma vaikų namų auklėtinių pradėjo lankyti kitas Alytaus miesto mokyklas, todėl praktiškai neliko tėvus baiminusios vaikų globos namų auklėtinių įtakos. Manau, kad mažai kas žino, kad šiuo metu Piliakalnio progimnazijoje mokosi tik 9 Vaikų globos namų auklėtiniai.

Taigi dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių tėvai neleido vaikų į šią mokyklą, atrodo, buvo pašalintos, todėl mokykla galėtų toliau sėkmingai vystyti savo veiklą ir ramiai gyventi nesibaimindama dėl savo ateities.

Deja, manau, negimė tas, kuris galėtų prognozuoti esančių valdžioje veiksmus. Manau, akivaizdu, kad prijungus Piliakalnio progimnaziją prie Dzūkijos pagrindinės mokyklos ir vietoj progimnazijos statuso pakeitus į pradinės – pasirašomas nuosprendis šiai mokyklai  - ji sunyks. Įvykdžius tokią pertvarką – bus padaryta moralinė ir materialinė žala ne tik mokyklos bendruomenei, bet, visų pirma, Pirmojo Alytaus gyventojams. Nieko nėra geriau tėvams, kaip vaikus leisti mokytis arčiau namų. Piliakalnio progimnazijos kolektyvo požiūris į jaunosios kartos ugdymą ir mokymo kokybę problemų nekelia. Taigi išskyrus materialinę ir moralinę žalą, jokio teigiamo ekonominio efekto, kurio taip siekia esantys valdžioje  - čia net su žiburiu nesurasi.

Manau, kad būtų racionalu ir miestui daug nekainuotų, jeigu aplinkiniuose soduose gyvenančių alytiškių vaikus geltonuoju autobusiuku atvežtų į Piliakalnio progimnaziją, o ne leistų juos vežti į Butrimonis ar Pivašiūnus. Tai būtų akivaizdi pagalba soduose gyvenantiems alytiškių vaikams, nes kelias į mokyklą būtų artimesnis, o adaptacija tolimesniems mokslams Alytaus miesto gimnazijose būtų paprastesnė. Be abejo, tai būtų papildoma priežastis Piliakalnio progimnazijos kolektyvui būti užtikrintiems dėl savo ateities ir perspektyvų, o ne gyventi nuolatiniame strese ir baimėje dėl išlikimo.

Dėl Vidzgirio pagrindinės mokyklos likvidavimo

Buvusieji valdžioje diskutavo ir dėl Vidzgirio pagrindinės mokyklos ateities ir perspektyvų bei nusprendė, kadangi ugdymo rezultatai šioje mokykloje yra tikrai geri, o esant tankiai apgyvendintam rajonui, perpildytiems darželiams bei dviems gimnazijoms kaimynystėje, ši mokykla turi išlikti.

Tam pritarė ir atėjusieji į valdžią. Ateityje buvo planuojama, kad ši švietimo įstaiga taps progimnazija, todėl sunku suvokti, kas užtemdė šviesų savivaldybės vadovų protą, kad jie neatsiklausę nei tarybos, nei švietimo bendruomenės, nei miesto gyventojų ir net neinformavę Švietimo, kultūros ir sporto komiteto, įpareigojo Švietimo skyriaus vedėją R. Ališauskienę raštu informuoti apie Vidzgirio pagrindinės mokyklos likvidavimą.

Kilus skandalui visa tai pateikiama, kaip noras pradėti diskusiją. Kaip medikas galėčiau pasakyti, kad tokiu būdu organizuota diskusija man primena norą galvos skausmą gydyti giljotina net nepaskyrus elementaraus gydymo. Manau, kad net ir ne medikai žino daugybę priemonių nuo galvos skausmo nenaudojant giljotinos. Tačiau kyla klausimas ar to nepadarytų miesto vadovai, jeigu būtų medikai. Panašu, kad jų logika – nėra galvos – nėra galvos skausmo. Tačiau, jeigu rimtai - norisi viešai paklausti, kaip meras ir jo komanda kompensuos moralinę žalą mokyklos bendruomenei ir gyventojams? O dar labiau norėtųsi išgirsti ir atsakymą.

Nesugebant statyti – nebūtina griauti

Kad alytiškiams būtų aišku ir jie nebūtų klaidinami dabar esančių valdžioje, dėl buvusios kadencijos tarybos ir vadovybės  požiūrio į švietimo įstaigų pertvarką:   informuoju Alytaus miesto gyventojus, kad detaliai išanalizavus esamą situaciją - buvo nuspresta, kad visos mokyklos turi išlikti.

O nuspresta taip buvo todėl, kad turime pakankamai pastatų, kurie ir taip arba be reikalo šildomi, arba apleisti griūva. Geriau ugdymo įstaigose esančias laisvas patalpas, panaudoti miesto bendruomenės reikmėms: įkeliant visuomenines organizacijas, savivaldybės įstaigas ar jų padalinius, pvz. iš perpildytų darželių, kuriuose nėra laisvų vietų, perkelti kelias grupes ar net visą darželį iš Alytaus jaunimo centro – kai kuriuos kolektyvus ir t.t.

Buvo nuspręsta, kad visos mokyklų sporto salės ir stadionai turi būti naudojami miesto bendruomenės reikmėms ir tai buvo padaryta. Vidzgirio pagrindinėje mokykloje buvo įkurtas  Gamtos kabinetas, kurio nauda miesto bendruomenei neabejotina, tačiau esantieji valdžioje manė kitaip – jį panaikino ir patalpos šiuo metu stovi tuščios.  Suprantama, kad griauti didelio proto nereikia, bet griovimą pateikti kaip statybą -  reikia ir išmonės ir sugebėjimų, kuriuos esantieji valdžioje neabejotinai  turi.

Merui ir jo komandai siūlau negriauti to, kas pastatyta ir įgyvendinti ne kartą mūsų pateiktą siūlymą – palikti visas ugdymo įstaigas, o į atsilaisvinusias patalpas jose perkelti minėtas įstaigas ir organizacijas, kurios dirbtų visų miesto gyventojų labui, ir miestelėnai tuomet galėtų pasinaudoti visų mūsų bendrai sukurtu turtu: kabinetais, aktų ir sporto salėmis, stadionais ir kita infrastruktūra.