Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Italijoje gyvenanti alytiškė vis galvoja apie artimuosius Lietuvoje

Raimonda Bernatavičienė  •  raimonda@alytusplius.lt  •  9:27, 2020-03-21
Kai karantinas, tenka sugalvoti, kaip leisti laiką. Agnė su dukra.
Asmeninio albumo nuotr.

„Apie baimę mes garsiai nekalbame“, - sako Italijoje gyvenanti alytiškė Agnė Bunevičiūtė-Zampolini. Jau antra savaitė su šeima griežto karantino sąlygomis gyvenanti moteris teigė besistengianti neprarasti optimizmo, nors tai padaryti nelengva, kai gyvybes šienauja virusas, kapinėse pradeda trūkti vietų laidojimui, ligoninės jau pradedamos įrenginėti lauke, o kur dar begalinis nerimas dėl savo artimųjų Lietuvoje.

 

Agnei pasisekė – ji gyvena toliau nuo miesto, nuostabiais gamtos vaizdais garsėjančiame Umbrijos regione, esančiame centrinėje Italijoje. Moteris gali išeiti bent į savo kiemą ir taip praskaidrinti kasdienybę. Daug italų, paskelbus karantiną, patraukė į kaimiškas vietoves, sodybas.

 

Sunkiems ligoniams trūksta vietų

 

„Mūsų regione užsikrėtusių skaičius mažesnis, be to, dar nebuvo prasidėjęs turistinis sezonas, tad išvengėme turistų antplūdžio. Karantine dar būsime iki balandžio 3 dienos, o po to valdžia spręs, ką daryti toliau“, - sakė jau 20 metų Italijoje gyvenanti alytiškė.

 

Kol kas padėtis nedžiuginanti, Šiaurinėje Italijoje situacija kritiška. Bergamo mieste, ligoninėse, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose trūksta vietų, tad pradeda įrenginėti lauko ligonines.

 

„Mirusių skaičius nemažėja, teigiama, kad kapinėse jau trūksta vietų laidoti žmones. Sulaukėme ekspertų pagalbos iš Kinijos, kurie padės Italijos gydytojams kovoti su virusu“, - pasakojo A. Bunevičiūtė-Zampolini.

 

Vykstant toliau nuo namų – griežti apribojimai

 

Moteris atvira: viruso akivaizdoje išlikti ramiam sunku, bet žmonės iš paskutiniųjų stengiasi neprarasti optimizmo, laikosi nurodymų, taisyklių, rūpinasi higiena.

 

Būnant visiškoje izoliacijoje, tenka atsigręžti į paprastus kasdienius dalykus, kuriems anksčiau nelikdavo laiko. Po parduotuves vaikštinėti kada užsinorėjęs negali – ten gali apsilankyti tik vienas šeimos narys, kai tikrai kažko labai prireikia. Tokia pati situacija ir einant į vaistinę.

 

 

O jei tenka automobiliu važiuoti toliau nuo gyvenamosios vietos, prieš tai privalu atsispausdinti tam tikrus dokumentus, juose nurodyti asmens duomenis, kelionės tikslą. Jeigu dokumentų neturėsi ar pateiksi melagingą informacija, gresia netgi baudžiamoji atsakomybė.

 

Artimuosius Lietuvoje ragino ruoštis iš anksto

 

„Stengiamės elgtis atsakingai ir savo elgesiu pristabdyti viruso plitimą bei bent jau taip padėti medikams, kurie sunkiai dirba. Italijoje virusu serga ne tik senjorai, bet ir jauni, taip pat vidutinio amžiaus žmonės. Buvo netgi keletas naujagimių, laimei, jie pasveiko. O viena moteris, kuri sirgo, susilaukė sveikos mergytės. Turime būti atidūs ne tik dėl savęs, bet ir dėl artimųjų“, - sakė moteris.

 

A. Bunevičiūtė-Zampolini dar virusui nepasiekus Lietuvos, artimuosius ragino tam ruoštis: vengti minios žmonių, vis plauti rankas, gerti imunitetą stiprinančius vitaminus,  pirkti ilgesnio galiojimo maistą, kad nereikėtų dažnai lankytis parduotuvėse.

 

„Daug draugų, pažįstamų gyvena  regionuose, kur virusas siaučia visu pajėgumu. Dėl jų labai neramu. Ačiū Dievui, iš artimųjų rato niekas neužsikrėtė. Su jais bendraujame pasitelkdami technologijas, juk susitikti negalime“, - kalbėjo Italijos gyventoja.

 

Ištuštėjusios gatvės dezinfekuojamos

 

Italijoje nuolat dezinfekuojamos gatvės, kurios tuščios, tylios, keista jas tokias matyti. Yra žmonių, kurie į lauką vis dar išeina pabėgioti, pasportuoti, planuojama tai drausti.

 

 

„Vis žiūrime žinias, sako, kad pasveikusių skaičius didėja, bet tai nereiškia, jog galima atsipalaiduoti, turime likti namuose. Serga ir gydytojai, užsikrečia gelbėdami kitus ir keli jau mirė“, - pasakojo moteris.

 

Lietuviams linkėjimus siunčianti alytiškė linki stiprybės ir susitelkimo. Kaip italai sako, kartais ateinantys blogi dalykai, krizės, tarsi nori mums visiems kažką pasakyti.

 

„Raskime laiko sau, šeimai, tai knygai, kurią kažkada norėjome perskaityti. Neskubėkime, išmokime sustoti ir neskaičiuokime laiko. Tada net tas laikas karantine mums įgaus kitokią prasmę“, - sakė A. Bunevičiūtė-Zampolini. 

 

Komentarų nėra