Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos miesto taryboje narys, gydytojas Vytas Jazepčikas politikoje – senbuvis. Tačiau, kaip pats sako, kiekvienais metais patirtis, nuveikti darbai – vis nauji ir kitokie, o ir išmoktos pamokos ne mažiau vertingos kaskart žengiant į priekį.

 

Kokiais darbais galima pasigirti kalbant apie praėjusius metus, su kokiais lūkesčiais pradedami naujieji ir kas džiugina kalbant apie sveikatos sistemą Alytuje, apie visa tai – atvirame pokalbyje su V. Jazepčiku.

 

Gerbiamas V. Jazepčikai, esate vienas daugiausiai kadencijų miesto taryboje dirbančių politikų. Tačiau niekas nėra jūsų matęs burnojančio ant turinčio kitokią nuomonę ar vadinusio jį ausį rėžiančiais epitetais. Kalbant apie politinę kultūrą – važiuojam žemyn?

 

Manau, kad  gyvename viename  gražesnių, sveikesnių  Lietuvos  miestų. Kasmet auga  gyventojų  kultūros ir pragyvenimo  lygis,   o karas  Ukrainoje,  pabėgėlių  krizė, parodė,  kad esame  ir labai  atjautūs, aukojantys, politiškai  vieningi,  tačiau štai tarybos  posėdžių  metu  dažnai  stokojame  elementarios  bendravimo kultūros. Kiekvienas  stengiamės  atstovauti  rinkėjams, nuomonę  reiškiame  pagal  savo  išsilavinimą ir  savo asmeninę kultūrą. Nemėgstu  pigaus  populizmo, tuščiažodžiavimo.

 

Kadangi esate gydytojas, o sveikata – visada ypatingai aktuali tema, nuo to ir pradėkime. Vyko ligoninės reforma: nuo šiol steigėjas – ne tik miesto savivaldybė, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ar tai turės įtakos pacientams?

 

Kaip  ir  visi   padorūs  alytiškiai,  aš  domiuosi  ir  kultūriniu, ir  ekonominiu , ir  kitomis  su miestu susijusiomis  problemomis.  Sveikata  yra  ta  sritis,  su kuria  aš  kasdien  susiduriu, taigi išmanau daugiau.  Pokyčiai  šioje  srityje  yra  būtini, nes   medicinių  paslaugų  prieinamumas,  dalinai – kokybė, reikalauja   permainų.   Norint pasiekti  šiuos  tikslus, būtina  optimizuoti  pirminę  priežiūrą  ir  antrinę  specializuotą  pagalbą,  apjungti  aplinkinių  savivaldybių  medicinines  paslaugas  į  regioninį  paslaugų  tinklą.  Medicininių paslaugų   prieinamumas   turėtų  pagerėti  centralizavus    GMP  tinklą.

 

Tikslai   ir  finansavimo  šaltiniai – aiškūs,   tolimesnė  reformos  eiga  priklausys  tik  nuo  vietinių  ir  Seimo  politikų  valios. Džiugu,  kad  Alytuje   šia linkme  jau  žengti  pirmi  žingsniai.  Galvoju, kad  ligoninės vienu  iš  steigėju  tapus SAM, pagerės  aprūpinimas  med.  aparatūra, administravimas,  o tuo  pačiu mūsų ligoninėje  panorės dirbti ir  daugiau  jaunų  med.  specialistų.

 

Reiktų  pasidžiaugti, kad  paskutiniais  metais  sveikatos  apsaugai  mūsų  mieste buvo skiriamas išskirtinis dėmesys:  pilnai  rekonstruoti  Alytaus apskrities  S.  Kudirkos  geriatrijos  ir  chirurgijos  skyriai.

 

Džiaugiuosi, kad atnaujinant  chirurgijos  skyrių,  daug  prisidėjo   mūsų  TS/LKD frakcija miesto  taryboje.  Paskutiniais  metais  reikalingų  gydytojų  ir  rezidentų  pritraukimui  bei  skatinimo  priemonėms  skirta  117,6  tūkst  Eur.

 

Kaip  pastebite,  2022 m.  nuveikta  nemažai, kad  med.  paslaugų  prieinamumas  ir  kokybė gerėtų,  tačiau  to  per maža,  kad  tenkintų  miesto  gyventojų  lūkesčius.

 

Alytaus medikai gauna daug pagyrų dėl profesionalumo, tačiau eiles, pakliūnant pas juos, kritikuoja net ir jūsų frakcijos nariai. Kaip reiktų spręsti eilių klausimus?

 

Visų  pirma, kad  eilės  pas  gydytojus mažėtų – reikia  jų turėti. Šiuo metu galėtume  vien Alytaus  ligoninėje  įdarbinti  virš  20  įvairių spec. gydytojų,  o ir  šeimos  gydytojų  skaičius  Alytuje, tenkantis  10000 gyv. – vienas mažesnių Lietuvoje.  Kita problema – gydytojai  per daug apkrauti antraeiliais – „popieriniais“  darbais,  dėl  kurių nelieka  laiko ligoniams. Trečia – gerai, kad  sveikatos apsaugai  kasmet  didinamos  lėšos, didėja  atlyginimai,  tačiau būtina  tobulinti  ir pačią apmokėjimo už  suteiktas med. paslaugas sistemą.

 

Man  atrodo, kad  jau pribrendo sąlygos keisti  medikų  apmokėjimo  sistemą, kad pirminiams  sveikatos  centrams apmokėjimas būtų  orentuotas  ne į  prisirašiusių  gyventojų skaičių, o į  suteiktas med. paslaugas, jų kiekį  ir  sudėtingumą. Pokyčiai šioje srityje reikalingi  ir ligoninėje – kad  kiekvienas medikas  gautų  algą  ne pagal užimamas pareigas ,  o  pagal atliktą  darbą.

 

 

Karas, pandemija, kainų šuolis. Kaip tai paveikė alytiškių psichinę sveikatą, ir ar pakankamai dėmesio tam skiriame?

 

Pandemijos, karai  palieka neigiamas pasekmes ir  fizinei, ir  psichinei žmonių sveikatai. Pateikti Visuomenės  sveikatos  biuro  ataskaitos duomenys ir  pradžiugino,  ir neramina. Gera žinia, kad  alytiškių  vidutinė gyvenimo  trukmė –74,8 m – yra kiek  ilgesnė  negu  Lietuvoje. Džiugu, jog nors mūsų  medikų  santykinai  mažiau, tačiau jie  ryškiai geriau vykdo  profilaktines  priešvėžines, širdies  ir  kraujagyslių  programas. Tai reiškia, kad daugiau  onkologinių  ligų  mūsų  mieste išaiškinama  ankstyvose  stadijose, išvengiame arba  nutoliname  su kraujagyslėmis susijusias  ligas – pavyzdžiui,  miokardo  infarktus, insultus.

 

Tačiau  labai  skaudu, jog jau  ne vieneri metai, kai  mūsų mieste savižudybių skaičius  didesnis  nei  visoje respublikoje,  per didelis  mirtingumas  nuo  alkoholio  sukeltų padarinių. Bandžiau pats aiškintis  viso  to priežastis, kėliau  šį  klausimą  komiteto  ir  tarybos posėdyje,  tačiau  tikslaus  atsakymo  neturime.  Nežinodami  priežasčių, kodėl  mūsų  mieste  žmonės  dažniau žudosi,  negalime ir  efektyviai   kovoti  su  pasekmėmis. Manau, kad kitais  metais  miesto  sveikatos  biuras, savivaldybės  atsakingi  darbuotojai ir  mes, medikai, bandysime nuodugniai išsaiaiškinti tas priežastis.

 

Pakalbėkime apie linksmesnius dalykus. Alytus 2022 metais buvo Lietuvos kultūros sostinė. Suteikta didelė  garbė ir atsakomybė. Kaip jums tie kultūros metai?

 

Po  COVID pandemijos kultūriniai  renginiai  atgaivino  miestą. Manau,  kad  skirta  585,1  tūkstančų  eurų  suma renginiams  ir pasiteisino,  ir buvo pakankama. Džiaugiuosi, jog mano  iniciatyva pavyko atnaujinti  dalį  miesto  medinių  skulptūrų,  už tai esu  ypačdėkingas  medžio skulptoriui  K. Benedikui.    

 

Ar pasidžiaugti kuo yra ir sporto srityje? Kalbant apie reprezentacinių miesto sporto klubų finansavimo tvarką, jos tobulinimą – jūsų frakcijos nariai buvo vieni iniciatorių. Manote, pagaliau bus lygybė?

 

Daug  metų  ieškome ir  nesurandame geriausio modelio. Daug  diskutavome šia  tema frakcijoje, nes ir ši finansavimo sistema nėra  ideali,  tačiau mūsų frakcijos  pirmininko  A. Jučo  pateikta tvarka geriausiai tenkino visų  lūkesčius, todėl  jai ir buvo pritarta.

 

Aš  asmeniškai  manau,  kad  ateity  miestas,  atsižvelgiant   į jame  turimas sportines bazes ir populiarumą, privalo turėti  Lietuvoje aukščiausiame  lygyje reprezentuojančias krepšinio ir futbolo  komandas. Būtų  įdealu,  kad  komandų  finansiniai  šaltiniai būtų aiškūs bei atviri  visiems.

 

Potvynių ir atoslūgių netrūko ir kalbant apie švietimo bendruomenei aktualius klausimus. Jau prieš penkiolika metų kai kurie politikai garsiai kalbėjo, jog mieste reiktų uždaryti mažiausiai vieną mokyklą, dabar – tris. Tačiau netrukus – rinkimai, tad nesiryžtama. Kur pagrindinės klaidos, kad politikai nesusikalba su bendruomene?

 

Manau,  labai neracionalu  išlaikyti  tokį  gigantišką miesto  švietimo  tinklą. Buvo paruošta keletas  projektų, kaip jį optimizuoti, tačiau  visais  atvejais pritrūkdavo  politinės  valios. Aišku, prieš  rinkimus  niekas  nenori  triukšmo  ir šios temos nelies, tačiau ir švietimo srities  darbuotojai, ir politikai  puikiai  mato, kad pagal  esamą  mokinių skaičių,  miestui  reikia  kompaktiškesnio,  modernesnio  švietimo įstaigų  tinklo.   

 

Lankiausi daugelyje mokyklų, darželių  ir mačiau, kad daugeliui jų reikalingi  remontai, išorinių  sienų apšildymai  ir daug kitų darbų. Gaila,  jog  darbus, kuriuos  buvome  numatę  atlikti,  paliekame  spręsti būsimai  tarybai.

 

Kadangi esate Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, natūralus klausimas: o kiek teko prisidėti prie religinių bendruomenių, socialinių įstaigų rėmimo?

 

Esame dešniųjų  pakraipos  partija, tad suprantama, esame neabejingi religinėms bendruomenėms, remiame jų  projektus, padedame ir asmeniškai.  Smagu, kad  paskutiniais metais buvo  paremta dauguma miesto religinių  bendruomenių,  ypač džiugu, jog Vyriausybės, savivaldybių ir  pačios religinės  benrduomenės lėšų dėka, šiais metais  buvo  atnaujinta  Alytaus  Šv.  Liudviko  bažnyčia.

 

Nauji metai – nauji lūkesčiai ir darbai. Ko Jūs linkėtumėte pats sau ir miesto žmonėms?

 

Visų  pirma, norėčiau  padėkoti  miestiečiams  už susitelkimą, supratimą,  savanorių  paramą,  kovojant  su  COVID pandemiją, už pagalbą Ukrainai  ir  jos žmonėms. Linkiu Jums ir  sau, kad  2023 metais sulauktume  taikos,  būtume sveiki ir didžiuotumėmės savo  miestu.

 

Tarybos nario ataskaita skelbiama ir bus apmokėta vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.