„Darbas užsienyje – tai geri pinigai, bet visa tai niekada nebus svarbiau už šeimą. Per nuotolį nepajausi tikro ryšio su savo atžalomis, neišmokysi vieno ar kito dalyko, nematysi tikros gyvenimo laimės“, – teigia alytiškis Linas Tumasonis, sukaupęs kiek daugiau nei 14 metų darbo patirtį užsienyje, tačiau galiausiai karjerą nusprendęs tęsti gimtajame mieste. Gerai apmokamus darbus užsienyje į gyvenimą Alytuje iškeitęs vyriškis drąsiai pabrėžia – oriai gyventi ir dirbti galima visur, tereikia vadovautis viena, paprasta taisykle.

Alytuje gimusiam ir augusiam 45-erių Linui darbuotis teko 4 skirtingose šalyse. Po 5 metus jis praleido Norvegijoje bei Švedijoje ir po daugiau nei 2 metus – Čekijoje bei Vokietijoje. Dabar jis turimus įgūdžius išnaudoja dirbdamas montuotoju gimtajame mieste įsikūrusioje „Glassbee“ įmonėje, kuri užsiima aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų, žiemos sodų bei kitų produktų projektavimu, gamyba, montavimu.

„Nesu tas, kuris gali pasigirti, kad gerai sekėsi mokytis, bet darbo rinkos mokymo centre esu baigęs staliaus staklininko kursus ir noru dirbti niekada nesiskundžiau. Dabar dirbu montuotoju ir tas darbas man patinka. Šiaip dirbant užsienyje didelių sunkumų nepatyriau, nes esu universalus ir darbo nebijantis – moku mūryti, betonuoti ir kitus amatus žinau. Esu ir ne vieną namą pastatęs“, – šypsosi jis.

Gimtasis miestas viliojo grįžti dėl patogumų

Itin dideliuose miestuose, tokiuose kaip Norvegijos sostinė Oslas, ir kur kas mažesniuose nei Alytus dirbusio vyro teigimu, didmiesčiai niekada nebuvo traukos objektas. Jis pabrėžia, kad prie sprendimo bent jau kuriam laikui bandyti pamiršti darbą užsienyje prisidėjo itin patogi, ramiam gyvenimui pritaikyta jo gimtojo miesto infrastruktūra.

„Suprantu, kad geresnių darbo pasiūlymų galima sulaukti didmiesčiuose, tačiau ne vieną didelį Europos miestą matęs, savęs tokiuose miestuose kaip Vilnius ar Kaunas, neįsivaizduoju.  Todėl pasikalbėjęs su dabartinės įmonės „Glassbee“ vadovu bei gavęs geras sąlygas, nedvejojau ir iškart priėmiau pasiūlymą.

Sakyčiau, kad dirbant užsienyje kaip ir nieko netrūko. Sugrįžti į Alytų visada viliojo miestas su savo patogumais. Čia nedideli atstumai, jauku, nes viskas ranka pasiekiama. Yra visa būtiniausia infrastruktūra, kur kas mažiau triukšmo, išsiblaškymo, daug daugiau žalumos.

Na ir, žinoma, svarbiausias akcentas – šeima. Turiu žmoną ir vaikus, kurie dar nėra dideli. Manau, kad Jiems daug geriau augti, kai tėtis yra šalia. Taip, šiuolaikinės technologijos leidžia bendrauti labai paprastai, bet juk ar tai gali pakeisti gyvą kontaktą?“ – teigia jis.

Nėra blogai, yra tik netinkamas požiūris

Lino teigimu, nebuvo tokio darbo, kurį jis dirbdamas jaustųsi atstumtas, svetimas ar esantis ne savo vietoje. Ir visiškai nesvarbu tai gimtoji Lietuva ar užsienis.

Sukaupęs daug darbinės patirties užsienyje, jis suprato vieną svarbiausią taisyklę – tai, kiek gerai gyvensi, priklauso ne vien tik nuo to, kur dirbsi. Labai svarbu, kiek turėsi noro įdėti pastangų tobulėti, mokytis.

„Visiškai suprantama, kad tokiose šalyse kaip Norvegija ar Švedija atlyginimai kelis kartus didesni nei Lietuvoje ir mes greitai to nepakeisime. Tačiau dirbti ir gerai užsidirbti yra galimybių ir Lietuvoje.

Jokia paslaptis, kad mane patį užsienio šalys viliojo galimybėmis daugiau užsidirbti, bet pabuvojęs ten, o galiausiai vėl išbandęs save Lietuvoje, supratau, kad ir kur bebūtum, viskas priklauso nuo asmeninio požiūrio į darbą, noro ir pastangų”,– mintimis dalijasi vyras.

Savo paties vaikų augančių svetimoje šalyje bent jau kol kas neįsivaizduojantis alytiškis ragina lietuvius, o ypač alytiškius padovanoti sau daugiau pozityvumo. Viskuo apsirūpinti daug lengviau, kai mažiau pykstame, nepasiduodame beviltiškumo jausmui ir pradedame nuo savo pastangų.

Užs. Nr. 067