Garsiojo fontano Butrimonių miestelyje Alytaus rajone atvykstančių apžiūrėti turistų dėmesį vis dažniau patraukia užrašas ant netoliese esančio pastato – „Ateities rojus“. Čia kvepia kava, galima atsigaivinti ledais ar prisėdus terasoje paragauti vietinių kepamo šakočio ir ūkininkų pagaminto sūrio. O ir fontanas taip jaukiai besėdint matosi kaip ant delno. Tokį savotišką rojų sau ir kitiems sukūrė Butrimonyse gyvenanti Kristina Marčiulynienė.

O dar neseniai šis miestelio centre esantis pastatas, į kurį dabar norisi užeiti ir pasižiūrėti, kas gi tame rojuje, atrodė visai kitaip. Buvo apleistas ne tik iš išorės, bet ir viduje. Kaip pati Kristina sako, jų šeima nusipirko netgi ne keturias, o tris sienas. Ir prireikė laiko, kol pastatas buvo prikeltas naujam gyvenimui ir pritaikytas moters verslui, kuris išaugo iš noro aplink save kurti grožį.

Turistams norėjosi vietos jaukiai pasėdėti

Pirmiausia pastate atsirado gėlių salonas, buvo galima įsigyti įvairių dovanų, dekoracijų, bet po to veikla prasiplėtė, ir salone atsirado vietos kavos aparatui, šaldytuvams su ledais, sūriais, šviežiems šakočiams. Patalpos didelės, prisėsti galima ne tik prie staliuko viduje, bet ir lauko terasoje. Čia jaukiai pasikalbėti užsuka ne tik vietiniai, bet ir fontanu pasigrožėti atvažiuojantys turistai.

„Kai buvo pastatytas fontanas, Butrimonyse tarsi padaugėjo gyvybės. Tokio srauto žmonių, kokio miestelyje sulaukėme pernai, kažin ar dar kada buvo. Ir ne kartą teko išgirsti atvykstančių pastebėjimus, kad norėtųsi vietos, kur būtų galima išgerti kavos, užkąsti. Tad mes mielai laukiame ir priimame“, - sakė K. Marčiulynienė, nepabijojusi imtis verslo savo gimtajame miestelyje.

O viskas prasidėjo nuo domėjimosi floristika, švenčių dekoravimu. Iš pradžių Kristina darbus atlikdavo namuose, tačiau kaip pati juokauja, per gėles juose jau būdavo neįmanoma praeiti, tad būtinai reikėjo erdvės darbui.

Apleistas pastatas neišgąsdino

Kartu su vyru jie ilgai dairėsi tam tinkamos vietos, bet moteris nė nesusimąstė, kad įsikurs pastate, kuris jau seniai riogso apgriuvęs, kur viską reikės remontuoti iš pagrindų.

„Nežinia, ar iš begalinio noro, ar dėl azarto, bet ryžomės pastatą įsigyti. Bendromis jėgomis su vyru, tėvais, mes jį atgaivinome naujam gyvenimui. Dabar sunku patikėti, kad jis taip pasikeitė.

Kadangi pati gyvenu miestelyje, man norėjosi žmonėms pasiūlyti tai, dėl ko jiems nereikėtų važiuoti į miestą. Juk būna taip, kad važiuoji aplankyti artimųjų kapų, reikia gėlių, žvakių, blaškaisi po rajono parduotuves, nieko tinkamo nerandi, kol galiausiai vis tiek reikia važiuoti į miestą. Tas pats būna ir norint pasveikinti žmogų kokia nors proga. Tad dabar viskas – po vienu stogu. Be to, pageidaujant gėles galime pristatyt ir į namus “, - apie verslo pradžią pasakojo butrimoniškė.

Moteris teigė, kad jeigu ne vyro, tėvų palaikymas, skatinimas imtis to, apie ką svajojo, kažin, ar viskas būtų taip sekęsi. Motyvacijos pridėjo ir tai, kad nuo pat įsikūrimo pradžios žmonės čia noriai ėjo, užsakymų netrūko, teko dirbti net naktimis. Buvo sunku, nuovargis didelis, bet supratimas, kad esi reikalingas, skatino eiti į priekį.

K. Marčiulynienę floristika, dekoravimas domino jau seniai. Moteris mielai dalyvauja kultūriniame gyvenime, talkina renginiuose. Ir dabar žmonės kažko prašydami vis sako: „Kristina, tu juk prie meno, gal galėsi padaryti“.

Mokėsi veterinarijos, bet pašaukimas buvo kitur

Bet taip jau susiklostė, kad studijų laikais moteris pasuko visai ne su kultūrine sritimi susijusiu keliu, o pasekė tėvų pėdomis ir baigė studijas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, bet pagal specialybę niekada nedirbo.

„Kaip aš juokauju, iš ten tik vieną gerą dalyką parsivežiau – savo vyrą, buvome grupiokai“, - šypsojosi moteris.

Supratusi, kad jos pašaukimas visai kitur, Alytaus rajono gyventoja ėmė lankyti floristikos kursus, sėmėsi patirties, kol galiausiai atrado savo nišą – tai, kas tiko ir patiko. Ir ne kažkur kitur, o gimtajame miestelyje.

Gyvenimo mieste neįsivaizdavo

Kristinai teko pagyventi Kaune, ji buvo išvykusi padirbėti ir į Olandiją, bet miestas jos niekuomet netraukė. Moteriai norėjosi daugiau ramumos, gamtos, o kadangi toks pats požiūris buvo ir sutuoktinio, apsispręsti dėl gyvenimo rajone nebuvo sudėtinga.

K. Marčiulynienė visada už tai, kad reikia vienas kitą palaikyti, paskatinti, tad į „Ateities rojų“ užsukę lankytojai gali paragauti jos kaimynės kepamų šakočių, mamos gaminamų sūrių. O ir taip, jei prireikia kokios nors pagalbos, gyventojai susitelkia, vieni kitiems padeda.

O kodėl „Ateities rojus“? Vis kirba klausimas žvelgiant į fontaną iš terasos. „Kažkada manęs dekoruojant šventę paklausė, o kaip jus rasti, kaip vadinatės. Buvau tiesiog Kristina, jokio pavadinimo neturėjau ir man spontaniškai išsprūdo „Ateities rojus“. Butrimonyse gyvename Ateities gatvėje, o rojų juk kiekvienas suprantame savaip. Man tuomet tai asocijavosi su nauja pradžia, ateitimi, kur yra vietos rojui“, - pasakojo moteris.

„Ateities rojus“, Alytaus raj., Butrimonys, Vytauto g. 27

Tel.: +370 60246055, https://www.facebook.com/AteitiesRojus/