Moterų dainingi balsai, persipynę vaikų krykštavimu, nuoširdi, atpalaiduojanti bei pilnatvės suteikianti veikla. Tuo kiekvieną trečiadienio vakarą gyvena moterys, susirenkančios į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą, kur vyksta netradiciniai muzikiniai vakarai.

Tai – ne koncertas, ir –  ne repeticija. Tai – jaukiais vakarais, kurių metu susiburia skirtingų amžių ir pomėgių moterys, skambantys sutartinių garsai.

Jauna moteris Ieva kartu su vaikais: dviejų metų Upe ir penkiamečiu Ainiu, kiekvieną trečiadienį iš namų Lazdijų rajone, važiuoja apie 30 kilometrų į Alytų tam, kad bendraminčių rate galėtų pasimėgauti sutartinių giedojimu.

Sutartinės Ievą sužavėjo dar paauglystėje. Tai ypatingos ir vienos seniausių lietuvių liaudies  daugiabalsių polifoninių dainų. Vienu metu jas atlieka dvi, trys, keturios dainininkės ar jų grupės.

„Pradžioje tai buvo labiau egoistiškas noras. Labai mėgstu giedoti sutartines, tačiau viena to nepadarysiu. Ėmiau ieškoti norinčių giedoti kartu. Bandžiau suburti ratelį Lazdijuose, tačiau neatsirado norinčių. Tada nusprendžiau paieškoti alytiškių, galinčių susijungti į sutartinių ratą. Man pasisekė“, - dalijasi patirtimi moteris.

Nors sutartinės nėra Dzūkijai būdingas žanras, tai –  aukštaičių pasididžiavimas, bet moteris džiaugiasi, kad žingsnis po žingsnio sutartinės ateina ir į dzūkių širdis.

Visuomenėje sklando nuostata, kad sutartinių dainavimas yra vyresnio amžiaus moterų pomėgis. Tačiau Ieva šį mitą paneigia. Anot jos, sutartinių giedojimas amžiaus cenzo neturi. Tai gali daryti įvairaus amžiaus žmonės ir ne tik moterys.

„Alytuje sutartines gieda ir jaunos mamos, ir jau anūkų turinčios moterys. Neretai moterys į muzikinius vakarus atsiveda ir savo mažylius, kurie smagiai laiką praleidžia žaisdami su bendraamžiais“, - teigia Ieva.

Mažiausias dalyvis – vienerių metų Ąžuolas jaukiai žaidžia ant grindų patiesto užkloto, kurį, apstoję ratu, moterys gieda sutartines. Tai –  kvapą gniaužiantis vaizdas, persisunkęs sakralumu ir archainėmis tradicijomis.

„Man sutartinės – atsipalaidavimo forma“, - šypsosi kartu su Ieva sutartines dainuojanti Rasa. Ji – viena pirmųjų šio moterų rato dalyvių, kiekvieną trečiadienį su dviem savo atžalomis atvykstanti iš Alytaus rajono į Dailiųjų amatų mokyklą padainuoti.

Moteris besijuokdama pasakoja, kad sutartinės labai patinka ne tik jai, bet ir jos sutuoktiniui. „Tau jau laikas padainuoti“, - juokauja jos vyras, kai žmona tampa kiek nervinga ar įsitempusi.

„O aš sutartinių pagalba bandau nugalėti scenos baimę“, - sako Vilma, taip pat kiekvieną trečiadienį ateinanti giedoti. Nors moteris dainuoja etnografiniame kolektyve, ji vis dar jaučia scenos baimę, dėl to patiria įtampą prieš kiekvieną pasirodymą. Sutartinių giedojimas jai padeda nugalėti baimę.

„Tai nėra nei būrelis, nei užsiėmimas. Jokios prievolės, jokio mokesčio. Galite ateiti, kada norite, pabūti, kiek norite ir išeiti, kai tik panorėsite. Visiška laisvė“, - teigia Ieva.

Pasitaiko moterų, kurios lyg ir norėtų dainuoti, tačiau yra įsitikinusios, kad neturi tam talento, nėra išlavinusios klausios, neturi gero, stipraus balso. Tačiau Ieva įsitikinusi, kad tai tikrai nėra kliūtis, o dainuoti gali visi, jeigu tik turi noro ir laiko.

Sutartines giedančių moterų ratas atviras visoms, tad norinčios trečiadienio vakarais padainuoti, pabūti kitokioje aplinkoje, yra visada laukiamos.