Pasiekė dugną, prarado kone viską, ką turėjo, bet rado jėgų vėl pakilti. Taip būtų galima apibūdinti alytiškio Algio Krušausko istoriją. Vyras atviras ir kalba be užuolankų – jo didžiausias priešas buvo alkoholis, kuris jį kaskart skandino vis giliau. Šiandien, kada nusikratė praeities šešėlių ir rado kitą – šviesesnį – gyvenimo kelią, Kalėdų proga Algis nori tik vieno – daugiau niekada nebegrįžti ten, kur buvo.

A. Krušauskas pasitinka Savarankiško gyvenimo namuose. Jie įsikūrę tame pačiame pastate, kur yra ir nakvynės namai. Tačiau Savarankiško gyvenimo namų durys atsiveria ne visiems. Čia paprastai apsigyvena tie, kurie nusprendžia keistis, atsisakyti žalingų įpročių ir tarsi kurtis gyvenimą iš naujo.

Algis puikiai žino, kad tokių, koks anksčiau buvo jis, yra ne vienas. Kai kurie vis dar yra duobėje, iš kurios niekaip negali išsikapanoti, o blogiausia  – kad ir noro tam dažniausiai nėra.

„Prieš daug metų, kaip ir daugelis žmonių, aš turėjau šeimą. Su žmona pragyvenome keturiolika metų, susilaukėme trijų vaikų, kurie dabar jau yra suaugę. Tikriausiai žmonai nusibodo mano netinkamas gyvenimo būdas, mūsų keliai išsiskyrė. Susidėjau su tariamais draugais, nevengiau stikliuko, skendau vis giliau ir atrodė, kad taip yra gerai.  Taip aš pirmą kartą atsidūriau nakvynės namuose“,- pasakojo alytiškis.

Jis neneigia: į nakvynės namus buvo patekęs penkis kartus. Rodos, jau atsitiesdavo, bet ir vėl suklupdavo. Algis pasakoja, kad tą dieną, kada sugriuvo šeima, jis jautėsi, lyg kažkas būtų širdį išplėšęs.

„Įsivaizduokite, vieną dieną tu viso to netenki, negirdi savo vaikų juoko. Aišku, tai buvo mano kaltė. Jaučiau didelį pyktį ant viso pasaulio ir toliau visa tai skandinau. Mane supo netinkami žmonės. Nerūpėjo, ką sako kiti, niekas nerūpėjo“, - kalbėjo vyriškis.

Nuo priklausomybės jis niekuomet niekur nesigydė. Algio nuomone, kad pats svarbiausias dalykas tokiu atveju – susitarti su pačiu savimi.

„Nesuvokiamai sunku pripažinti savo klaidas ir pirmiausia – išmokti nemeluoti sau pačiam ir priversti save keistis. Jei žmogus nesugebės to padaryti, tai joks progresas, jokie pasikeitimai neįmanomi“, - sakė A. Krušauskas.

Alytiškis teigė, kad tam reikėjo labai daug jėgų ir pastangų, tačiau, tik išmokęs būti atviras pats su savimi, jis ėmė kitaip žiūrėti į gyvenimą, ir atsirado noras išlipti iš tos duobės, kurioje jau ir taip ilgai buvo.

Nors iš pradžių tos pastangos buvo tarsi kalneliai – tai aukštyn, tai vėl žemyn, bet vyras tiki, kad atėjo momentas, kuomet jis sugebės vėl visko nesugriauti.

Būdamas Savarankiško gyvenimo namuose, vyriškis susirado širdies draugę, kuri taipogi visiškai nenaudoja alkoholio, dirba. Dirbtų ir pats Algis, tačiau turi regos negalią ir labai prastai mato.

„Prieš 20 metų išsivystė glaukoma. Darė operaciją, tačiau ji nebuvo sėkminga. Tad tos regėjimo problemos man gyvenime irgi buvo kaip stabdis kažko siekti. Kai galėjau, dirbau. Esu už tai, kad kiekvienas sveikas žmogus dirbtų ir užsidirbtų“, - pasakojo alytiškis.

Jam nakvynės, o dabar jau ir Savarankiško gyvenimo namai – kaip savotiškas uostas, į kurį ne kartą sugrįžo tam, kad vėl iš naujo apmąstytų savo klystkelius.

Algis tvirtina turintis gerą širdį ir dažniausiai negalėjęs atsakyti, išvyti savo senų, žalingų įpročių turinčių draugų, kurie įtraukdavo į tą patį liūną.

Pasak vyriškio, dabar jis turi tvirtą nuomonę: alkoholis yra nuodas, kuris lėmė sveikatos sutrikimus ir didelius gyvenimiškus praradimus. Gaila, tačiau kartais tie praradimai yra neatitaisomi.

„Turiu antrąją pusę. Ji taip pat padeda, motyvuoja. Turime planų ateityje išeiti iš Savarankiško gyvenimo namų, apsigyventi kartu, vienas kitą palaikyti tolimesniame kely“, - teigė A. Krušauskas.

Jis dėkoja Alytaus nakvynės namų direktoriui Artūrui Galakvoščiui, o taip pat įstaigos socialinei darbuotojai Violetai Čikotienei, kuri Algį pažįsta jau daug metų ir visuomet tikėjo, kad jis gali būti kitoks.

„Deja, tokių pozityvių istorijų kaip Algio, mūsų įstaigoje nėra daug. Tikriausiai, jei tu kažkuo labai tiki ir svajoji apie teigiamus dalykus, tai mintys materializuojasi. Žinoma, reikia įdėti ir pastangų. Linkiu Algiui nenustoti tikėti ir stengtis“, – sakė Alytaus nakvynės namų vadovas A. Galakvočius.

Jis teigė, kad Algis labai pasikeitė, apsigyveno Savarankiško gyvenimo namuose, į kuriuos patenka keisti savo gyvenimo būdą norintys žmonės.

Iš kairės: A. Galakvoščius, A. Krušauskas.

„Mūsų įstaigoje būna ir santuokų, ir skyrybų – kaip tikrame gyenime. Savarankiško gyvenimo namuose mes nesikišame į žmonių gyvenimus, o jei prireikia pagalbos – visada gali kreiptis. Matydami Algio ir kitų gyventojų teigiamus pokyčius, mes žinome, kad dirbame, stengiamės nebe reikalo. Nes jei būtų tik negatyvas, tai norėtųsi nuleisti rankas. Kad ir nedaug tokių istorijų, bet tikime, kad jos gali įkvėpti ir kitus“, - kalbėjo A. Galakvoščius.

Paklausus Algio, ar nepabijojo kalbėti viešai apie nelabai malonius asmeninius dalykus, jis teigė, kad praeities neištrinsi, dabar reikia žiūrėti į ateitį.

„Jei galiu aš, gali kiekvienas, tik norėkite, bandykite, raskite savyje valios“, - linkėjo alytiškis.