Kasmet renkami Alytaus rajono savivaldybės aplinkos tvarkymo konkurso nugalėtojai. Konkurso dalyvius aplanko ir gražiausiai tvarkomą aplinką įvertina komisija, kurios pirmininkas – administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius. Jis sako, kad rajone yra daug gražių ir originalių sodybų, tvarkingų ūkininkų, aplinką puošiančių daugiabučių namų gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų, bendruomenių, kaimo turizmo sodybų šeimininkų.

2022 m. Alytaus rajono savivaldybės aplinkos tvarkymo konkurso nugalėtojai jau greitai bus paskelbti šventiniame renginyje. Į jį bus pakviesti visi konkurso dalyviai.

Šiemet, pasak V. Pranskevičiaus, kai kurie konkurso dalyviai ypač nustebino, pvz., pasaką primenanti sodyba, kuri gali būti įdomi ne vienam smalsiam keliautojui.

Aplinkos tvarkymo konkurso nugalėtojams skiriamas piniginis prizas, kuris gali tapti nemažu indėliu į tolimesnį aplinkos tvarkymą. Visiems dalyviams dovanojamos atminimo dovanos, skiriamos savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko padėkos už dalyvavimą konkurse ir aplinkos tvarkymą. Per penkerius metus, kai organizuojamas šis konkursas, jame jau varžėsi net 87 dalyviai. Nugalėtojai vėl dalyvauti konkurse gali tik po dvejų metų pertraukos.

Vertinimo komisijos pirmininkas V. Pranskevičius sako, kad lankyti konkurso dalyvius ir įvertinti jų aplinką yra atsakinga misija, nes kiekvienam savo kiemas atrodo gražus, visi įdeda daug pastangų ir darbo jį sutvarkyti.

„Rajono žmonės – kūrybiški, išradingi, nori gražiai gyventi. Prie namų auginamos įvairiausios gėlės, dekoratyviniai medeliai, formuojamos įvairiausios jų kompozicijos bei formos – nuo tradicinių apvalių iki „karališkų sostų“. Dažnoje sodyboje tyvuliuoja tvenkinys, kuriame žydi lelijos, padaryti nameliai antims, kiemuose įrengtos poilsio pavėsinės“, – pasakoja V. Pranskevičius.

Šiemet komisiją ypač nustebino sodyba Simno seniūnijoje, į kurią įžengęs pasijunti lyg pasakoje. Neįprastai ryški ir spalvinga jos aplinka jau pritraukė ne vieną važiuojantį pro šalį keliautoją, sodybos nuotraukomis dalijamasi socialiniame tinkle „Facebook“.

Ypač džiugu, kad aplinką puošia įmonės ir organizacijos, bendruomenės. V. Pranskevičius sako, kad, puošdami savo teritoriją, žmonės kartu puošia ir kaimo, miestelio aplinką, gerai nuteikia gyventojus, paskatina kaimynus gražiai tvarkytis savo kiemuose.

„Juk gražioje aplinkoje maloniau gyventi, priimti svečią“ , – sako V. Pranskevičius.

Kitų tvarkomoje aplinkoje randa idėjų ir savo kiemui

V. Pranskevičius prisipažįsta, kad kai kurie konkurso dalyvių aplinkos tvarkymo spendimai įkvepia ir jį patį.

Namus Alytaus seniūnijoje jis puoselėja jau daugiau kaip 30 metų. Kartu su žmona Violeta sukūrė jaukią aplinką, į kurią noriai grįžta dukros su šeimomis. Prie namų auga sodas, kuris rudenį džiugina obuoliais, kriaušėmis, slyvomis, jame dūzgia ir medų į penkis avilius neša bitės. Prieš metus V. Pranskevičius pasodino 100 riešutmedžių, tad dar po kelių metų tikisi riešutų derliaus.

„Aplinkos priežiūra reikalauja nemažai laiko ir darbo, tačiau – tai ne prievolė, o maloniai leidžiamas laikas, darbas, kurio rezultatas teikia džiaugsmo ir man, ir žmonai, ir namo sugrįžtantiems vaikams, anūkams, atvažiuojantiems draugams“, – sako savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

V. Pranskevičius augalais dalijasi ir su kitais. Norintiems padovanoja vandens lelijų, o jau užaugusias egles prieš Kalėdas dovanojo Daugų miestui, Luksnėnų kaimui.

„Smagu, kai tavo auginta eglutė džiugina žmones ir kuria kalėdinę nuotaiką“, – sako Virgilijus.

Žmonai Violetai, dirbančiai Alytaus apskrities ligoninės laboratorijoje, ypač patinka gėlės, todėl prie namų jų yra daug ir įvairių.

Pranskevičių sodyboje dera pagal užsakymą pagamintos medinės skulptūros. „Taip jau gavosi, kad jos atspindi mano pomėgius – medžioklę, grybavimą ir meilę Lietuvai“, –  juokiasi V. Pranskevičius.

Technika – geras pagalbininkas, bet atliekas turime sutvarkyti patys

„Didelė pagalba tvarkant aplinką – žolę pjaunantis traktorius ir trimeriai. Todėl labai gerai, kad savivaldybė nupirko traktorius kai kurioms seniūnijos. Darbuotojai gali patys tvarkyti seniūnijos aplinką, šienauti, valyti sniegą“, – sako administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Rajono seniūnijos prižiūri virš 300 ha viešųjų erdvių. Šiam darbui nupirkti 7 įvairaus galingumo traktoriai, keturračiai, jie išdalinti seniūnijoms.

Deja, seniūnijose vis dar yra nemažai rūpesčių dėl kapinių priežiūros, atliekų tvarkymo. Rajone yra 195 kapinės, iš jų 95 – veikiančios, kuriose galima laidoti. Prie Butrimonių, Krokialaukio, Simno, Pocelonių, Ūdrijos kapinių, kuriose nebuvo vandens, savivaldybė įrengė vandens kolonėles, visose kapinėse kertami medžiai, kurie gali lūžti ir sugadinti antkapinius paminklus, jau keli metai atvežama juodžemio kapams tvarkyti.

„Žmonės tvarko artimųjų kapavietes, jų aplinką, tačiau už kapinių tvoros, prie atliekų konteinerių, vaizdas dažnai būna nekoks, nes atliekos metamos bet kaip, nerūšiuojamos. Savivaldybė ir seniūnai stengiasi, kad  kapinių aplinka visur būtų tvarkinga. Yra įrengtos informacinės lentelės dėl atliekų tvarkymo, prie kai kurių – ir stebėjimo kameros. Panaši situacija yra ir prie sodų bendrijų. Tikiu, kad žmonės susipras dėl atliekų tvarkymo, jų rūšiavimo, o stambių gabaritų atliekų, tokių, kaip sudaužyti antkapiai, tvorelės, statybinės atliekos, baldai, buitinė technika, – nepaliks prie konteinerių,  išveš į stambių atliekų surinkimo aikšteles“, – sako administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Pranskevičius.

Stambių atliekų surinkimo aikštelėse, kurios yra Takniškių kaime, Simne, Dauguose, Alytuje, atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai.

Turi savo atokvėpio vietą

V. Pranskevičius sodyboje turi savo vietą, visų vadinamą Virgilijaus vieta – tai netoli tvenkinio įrengta pavėsinė. Čia jam patinka pailsėti po darbo dienos, prisėdus ant suolelio žvejoti tvenkinyje, kartais – priimti draugus ar partijos bičiulius. V. Pranskevičius yra Lietuvos socialdemokratų partijos Alytaus rajono skyriaus pirmininkas.

V. Pranskevičiui rūpi ne tik savo tvenkinio žuvys,  jis stebi ir rajono ežerų, kuriuose taip pat mėgsta pažvejoti, įžuvinimo reikalus. Pernai ir šiemet kartu su žuvivaisos specialistais į žvejų pamėgtą Didžiulio ežerą įleido daugiau kaip pusę milijono Vištyčio sykų. Sykiukai buvo įveisti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų regiono Simno skyriuje. Po kelerių metų šie sykai užaugs iki 2 kg. Taip pat buvo įveista kitų įvairių žuvų (daugiausia – karpių) Kavalio ir Talokių bei kituose ežeruose.

„Galbūt rasiu laiko ten pažvejoti ir aš“, – juokdamasis sako V. Pranskevičius.

Dar viena V. Pranskevičius laisvalaikio veikla – medžioklė. Būtent medžioklei jis neseniai įsigijo medžioklinių veislės šunį – vokiečių šiurkščiaplaukį dratharą, vardu Aras. Šuns dresūrai ir mokymui Virgilijus taip pat skiria laiko.

„Jau buvome medžioklėje. Drąsus šuniukas, ir antys jį labai domina, pagavęs grobį nenori jo atiduoti“, – juokiasi V. Pranskevičius.

Jis sako, kad labai myli gamtą, gyvūnus. Gyvendamas netoli Punios šilo, rudenį nepraleidžia progos paklausyti elnių baubimo. V. Pranskevičius sako, kad medžioklėje šauti į gyvūną jam gaila, tačiau laukinių žvėrių populiaciją  reguliuoti būtina, antraip jie pridaro daug žalos žmonių ūkiams.

„Šiemet į savivaldybę dėl laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo jau kreipėsi 31 ūkininkas, nukentėjęs nuo vilkų.  Papjauta 60 naminių gyvulių, daugiausia avių, nors dauguma ūkininkų naudoja prevencines saugos priemones – ganomą teritoriją aptveria elektriniu „piemeniu“, apjuosia tvoromis. Deja, aptvarai, kurie nėra pakankamai aukšti, į žemę neįkasti (pvz., elektrinis „piemuo“, elektrinis tinklas), vilkui – ne kliūtis“, – įsitikinęs V. Pranskevičius. Jis ragina ūkininkus įrengti kuo efektyvesnes gyvulių apsaugos priemones, kurioms galima gauti finansinę paramą.  Be to, naudinga sudaryti gyvuliams sąlygas pasislėpti uždarose pastogėse, į kurias vilkams patekti būtų sunkiau, taip pat, jeigu yra galimybė, parginti gyvulius nakčiai į tvartus.