Kai Nemuno krantus apgulė žvejai, mat kimba kuojos (dzūkiškai - mekšrai), neįprastas vaizdas šalia Alytaus piliakalnio išėjusius pasivaikščioti privertė stabtelti bei pasigėrėti gulbės ir žvejo „draugyste“.

Žvejas Egidijus tiesiog iš rankų maitino atplaukusią gulbę. „Daug metų žvejoju, tačiau kad gulbė būtų tokia drąsi - matau pirmą kartą. Gali būti, jog ji prijaukinta. Tiesiog tiesia kaklą ir reikalauja maisto. Iš pradžių bijojau, tačiau vėliau susidraugavome“, - kalbėjo alytiškis žvejas Egidijus.

Ratus aplink suko ir gulbės, kaip spėja žvejai, antroji pusė. Buvęs baikštus - vėliau gulbinas taip pat iš žvejo Egidijaus „pareikalavo“ maisto. Tiesa, iš vandens išlipęs paukštis iš pradžių pasirodė nusilpęs, tačiau netrukus vėl atrodė žvalus.

Įdomu tai, kad šalia piliakalnio žvejojo daugiau nei dešimt žvejų, tačiau gulbių šeimyna „įsižiūrėjo“ tik žveją Egidijų.