Stebėti gervių ir žąsų pulkus Žuvinte šiemet galima anksčiau nei įprasta. Paskutinėmis liepos dienomis pilkųjų gervių susirinko arti 900 paukščių, o pilkųjų žąsų – daugiau nei pusantro tūkstančio.

Šiemet paukščių susitelkimo pradžia yra savaite kita ankstesnė nei įprasta. Galbūt dėl anksčiau prasidėjusios javapjūtės, gal – dėl gausesnių šių paukščių gretų. Iki rudens dar yra laiko tuos dėsningumus išsiaiškinti.

Paukščių šurmulys Žuvinte jaučiasi net tada, kai jų lyg ir nematai – trimitavimas, gagenimas atsklinda iš aplinkinių pievų pakraščių, ražienų, Žuvinto ežero pakrančių, bet daugiausia – iš paties ežero. Žąsys pasklidę plačiai – ne tik pačiame ežere, bet ir pakrantėse. Gervės susiranda ramius pusiasalių pakraščius su nušienauta ar nuganyta žole.

Žuvinto rezervatas šiems paukščiams yra lyg ramybės oazė, apsupta aplink plytinčių laukų, pievų ir gyvenviečių, todėl gausiausia žąsų būna naktį, poilsio laiku, o triukšmingiausia – ryte, paukščiams paliekant ežerą.

Šiemet gervės nustebino pasirinkdamos nakvynės vietą – dalis jų apsistojo ten, kur niekada nebandžiusios – seklioje ežero pakrantėje, šalia lankytojų centro. Čia jų gerokai virš trijų šimtų. Tai – didelis netikėtumas, žinant kokios išrankios ir atsargios yra gervės, pasirinkdamos nakvynės vietas.

Užmirkusios ar vandens apsemtos pelkės, seklūs vandenys, kur niekas nemato ir pavojus netyko, gervei yra tinkamos vietos. Iki vėlumos šie paukščiai telkiasi aplinkiniuose laukuose ar pievose, kad sutemus jau pritilę suskristų ten, kur yra saugiausia – į Žuvinto aukštapelkės plynes ar tą naujai pasirinktą ežero seklumą.

Rudenėjant Žuvinto pelkėje ir ežere susirenkančių pilkųjų gervių ir žąsų būriai pastaraisiais metais gerokai viršija du tūkstančius paukščių. Ši šlapynė yra viena svarbiausių ir tinkamiausių jų apsistojimo vietų Lietuvoje.