Spalio 17 dieną Lietuvos Raudonasis Kryžius pristatė trumpąjį humanitarinės pagalbos numerį 111, kuriuo paskambinus bėdos ištiktas žmogus gali sulaukti greitos humanitarinės pagalbos drabužiais, avalyne, maistu, higienos paketais ir kitais reikalingais daiktais, psichologine pagalba bei konsultacijomis.  „Išgirdome daugybę širdį veriančių istorijų ir skubėjome pagalbą teikti šimtams žmonių“, – pasakoja LRK vadovė Kristina Meidė. Keletas įsimintinų pagalbos teikimo atvejų nutiko ir Dzūkijoje.

Pagalba – ir Dzūkijos žmonėms

Savanoriai skubėjo į pagalbą Alytaus rajone gyvenančiai moteriai. Buvo pranešta, kad jos brolis pavogė pinigus, todėl moteris neturėjo už ką nusipirkti pavalgyti. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai nuvežė moteriai maisto ir higienos paketų.

Pagalbos kreipėsi ir humanitarinės pagalbos numeriu 111 paskambinusi 95 metų senjorė. Jos sūnus bei socialinė darbuotoja susirgo, o ji su vyru labai norėjo juodos duonos. Senjorė taip pat paminėjo, kad jie pinigų turi, tik niekaip negali patys nueiti iki parduotuvės. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorės nieko nelaukdamos nupirko juodos duonos. Senjorai buvo labai laimingi ir dėkojo savanoriams už pagalbą.

Daugiausiai kreipiasi stokojantys maisto ir daiktų

LRK vadovė K. Meidė sako, kad daugiausiai humanitarinės pagalbos prašo vieniši senjorai, negalią turintys asmenys ir tėčiai bei mamos, vieni auginantys vaikus. Dažniausias prašymas – padėti maistu, drabužiais, avalyne, buitine technika ir baldais, palydėti, pavėžėti į gydymo įstaigą.

 „Turėjome atvejį, kai skubiai reikėjo suteikti pagalbą 3 stadijos vėžiu sergančiam senjorui, kuris sušlubavus sveikatai nebegali net į tualetą nueiti. Pagalbos jis kreipėsi, nes jau savaitę laiko valgė tik uogienę ir gėrė vandenį, maitinosi iš paskutinių atsargų. Senjoras neturi artimųjų, todėl iki skambučio mums, niekas pagalbos jam nesuteikė. Suskubome nupirkti maisto, taip pat pasiūlėme jam dalyvauti vienoje mūsų programų, kurioje jį reguliariai lankys savanoris“, - jautria istorija pasidalino K. Meidė.

Tarp labiausiai įsiminusių istorijų ir vieniša senjorė, gyvenanti apdegusiame savo name ir neturinti galimybės apsigyventi kitur – jai buvo padėta šiltais drabužiais ir baldais. Taip pat ir namų neturinčiam vyrui surasta darbo vieta ir apgyvendinimas pas ūkininką, negalią turinčiai moteriai, auginančiai negalią turinčius du sūnus pristatyta pagalba maistu, daiktais ir vitaminais. Žmogui, kuris pats neturi ko valgyti ir iš paskutinių santaupų perkančiam maistą savo šuniui, buvo pagelbėta daiktais bei maistu ir jam, ir augintiniui.

„Pradėję šią trumpojo pagalbos numerio iniciatyvą, nesitikėjome sulaukti tokio didelio kiekio skambučių. Atrodo, kad toks pagalbos numeris buvo seniai lauktas ir labai reikalingas“, – sako K. Meidė.

Pasitaiko ir piktnaudžiavimo – prašo atlikti namuose remontus

Trumpojo humanitarinės pagalbos numerio 111 iniciatyvos koordinatorė Gabija Mackevičienė sako, kad pasitaiko atvejų, kuomet žmonės ir piktnaudžiauja teikiama pagalba: „Sulaukiame tikrai nemažai atvejų, kai žmonės skambina ir prašo pavėžėti, nors patys gali už pavežėjimo paslaugas susimokėti ir pavežėjimo prašo ne bėdos prispausti. Beje, neturime pakankamai resursų, kad galėtume nuolat teikti tokias paslaugas ir atliepti visus pavežėjimo prašymus. Taip pat kartais negalime suteikti pavežėjimo, nes reikia vežti negalią turintį žmogų, tačiau neturime specialaus transporto, kuriuo galėtume saugiai vežti ar įkelti asmenis, kuriems tokia transporto priemonė yra būtina”. Iniciatyvos koordinatorė sako, kad pagalba pavežėjimu teikiama tik pažeidžiamiausiems vienišiems gyventojams, susidūrusiems su nelaimėmis, kurie jokių kitų galimybių ar lėšų nuvykti į reikiamą vietą patys neturi.

„Taip pat sulaukėme begalės prašymų padėti atlikti remontus namuose, suteikti paramą baldais ar buitine technika, padėti malkomis ar finansiškai, apmokėti komunalines išlaidas ar skolas - tokios pagalbos suteikti negalėsime visiems norintiems, teikiame tik būtinąją humanitarinę pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo nelaimių, jei gyventojams tiesiog reikia naujos lovos, nes senoji jiems nebepatinka, deja, tokių prašymų negalėsime įgyvendinti. Priimame kiekvieną kreipimąsi, tačiau kiekvieną ir vertiname individualiai. Padedame tiems, kuriems humanitarinės pagalbos reikia labiausiai”, – sako G. Mackevičienė.