Birželio 14-ąją, trečiadienį, Alytaus miestos sode, prie memorialo „Nurimę varpas“, buvo minima Gedulo ir vilties diena. Į minėjimą susirinkę alytiškiai dar kartą prisiminė, kokia svarbi yra laisvė ir kokia jos kaina.

„Tai – diena, kai mes turime išmokti pamokas, kurių galbūt ir neišmokome. Prieš 82 metus šią dieną žmonių namuose pasigirdo beldimas į duris. Melavo, kad išvažiuojame trumpai, tuoj grįšime, nereikia šiltų rūbų, juk vasara. Ir tuo metu žmonės buvo talpinami į gyvulių vagonus. 30 tūkstančių žmonių – mūsų senelių, prosenelių, galbūt ir iš čia sėdinčių, kurie išvažiavo ten, kur jų niekas nelaukia. Puikiai žinome, kiek žmonių mirė tuose vagonuose ir kiek ištremtų žmonių turėjo viltį kada nors sugrįžti į savo tėviškę“, - tragiškus įvykius prisiminė Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Jis teigė, kad nors dabar yra 21-as amžius, panašią situaciją turime Ukrainoje. Iš Ukrainos grobiami vaikai vežami į Rusiją. Niekas nežino, kada jie grįš.

„Matome, kas šiuo metu vyksta. Tai – lyg istorijos pamoka. Turime mokytis ir daryti viską, kad tai daugiau nepasikartotų, o viltis išliktų mūsų širdyse“ ,- kalbėjo miesto vadovas.

Gedulo ir vilties dienos minėjime pasirodė Alytaus kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“, Alytaus muzikos mokyklos moksleiviai,  Alytaus literatų klubas „Tėkmė“.

Taip pat vyko Tremtinių ir politinių kalinių pavardžių skaitymo akcija „Atminties neištremsi“.