Verslininkas ir politikas Gediminas Jegelevičius, niekada neslėpęs ambicijų būti miesto meru, jų neatsisako ir įteisinus tiesioginius merų rinkimus. Jis pirmasis iš vietos politikų, nevyniodamas žodžių į vatą, prisipažįsta: taip, esu nusiteikęs kitąmet siekti mero posto.

„Alytaus miesto Liberalų sąjūdžio skyriaus taryba jau yra palaiminusi mano kandidatūrą. Ji bus teikiama ir visuotiniam susirinkimui. Manau, ir jame būsiu patvirtintas, nes kol kas antro kandidato net nėra. O jei bus – konkuruosiu, tikėdamasis pritarimo ir palaikymo“, - sakė G. Jegelevičius.

Esate pirmasis politikas Alytuje atvirai deklaruojantis siekį tapti meru, kai tuo tarpu net daugelis dabartinių savivaldybių vadovų apie savo galimą dalyvavimą tiesioginiuose rinkimuose kalba atsargiai, užsimindami, kad juose dalyvaus,  jeigu tokia bus partijos valia ir panašiai. Ar Jūs irgi dalyvausite su tam tikromis išlygomis?

Jokių išlygų. Skyriaus taryba vienbalsiai, be jokių didelių diskusijų priėmė ir patvirtino mano kandidatūrą ir aš nemanau, kad bus kitaip.

Jeigu bus kitaip, bus balsuojama taryboje ir, aš manau, kad surinksiu daugumą balsų ir užsitikrinsiu partijos palaikymą. Su partine vėliava eiti į rinkimus daug lengviau negu vienam.

Aišku, jeigu partija nepatvirtintų manęs kaip kandidato į merus, galimybė eiti vienam išlieka, bet mažėja tikimybė būti išrinktam. Su partine vėliava drąsiau eiti ir į tiesioginius rinkimus.

Bet tiesioginiai rinkimai – tai savęs atidavimas žmonių teismui, kai negali prisidengti partijos vardu ir kaltinti jos dėl vienokių ar kitokių rezultatų. Didesnė asmeninė atsakomybė ir, ko gero, sunkesnis kelias į mero postą?

Pirmiausia tai bus galimybė kiekvienam kandidatuojančiam pasitikrinti savo tikruosius reitingus ir, manau, kad viskas bus skaidriau, nes iki šiol slaptu tarybos narių balsavimu renkant merą, dominuodavo susitarimai ir partinis principas „mūsų daugiau“. Net jei partija ir neturėdavo tinkamo kandidato į merus, bet turėdavo daugumą ir laimėdavo. Tai buvo ne visai gerai. O dabar gyventojai pasakys, kas tas tikrasis miesto meras.

Tik rinkimų strategija jau turės būti visai kitokia. Iki šiol žinojome, kaip daryti, o dabar viskas keičiasi. Pasiteisins, ar ne mūsų metodai, paaiškės po rinkimų.

Bet po rinkimų paaiškės ir tai, kad tiesiogiai išrinkti merai turės rangytis kaip unguriai, kad iki kitos kadencijos išlaviruotų tarp gyventojų ir politikų. Iki šiol jiems užtekdavo įtikti politinei daugumai?

Jei prie miesto vairo stovinčio mero nuomonė nesutaps su tarybos daugumos nuomone, kils problemų: jam gali tekti nuolat konfliktuoti su taryba, o produktyvus darbas tokiomis sąlygomis sunkiai įmanomas.

Portale alytusplius.lt vykusi apklausa rodo, kad šiuo metu daugiau alytiškių, tiesiogiai rinkdami merą, balsuotų už politikos naujoką, nei už patyrusį politiką. Kokios Jūsų prognozės: ar tiesioginiai rinkimai bus palankesni su skambiais lozungais ateisiantiems naujokams, ar politikos senbuviams?

Suveiks keletas faktorių. Vienas jų – kiek žmonių ateis į rinkimus ir kas ateis. Tie, kas turi savo numylėtinius politikus, kaip matome pagal ankstesnių rinkimų rezultatus, ateina ir ateis.

Bet pastebiu, kad Alytaus mieste yra suaktyvėjęs jaunimas, o jo prioritetai yra kiti nei vyresnio amžiaus žmonių.

Labai svarbu ir tai, kaip kiekvienas kandidatuojantis į mero pareigas sugebės organizuoti rinkimų  kampaniją. Vienas ir turėdamas gerų idėjų, gali  nesugebėti jų tinkamai paviešinti, o kitas gali sugebėti tuščiais pažadais įtikti rinkėjams.  Nuo to priklausys netgi balsuoti ateisiančių žmonių skaičius: už patikusią naują idėją ir jos autorių gali ateiti balsuoti ir tas, kuris anksčiau niekada neidavo į rinkimus. Tai labai svarbus momentas.

Ar nėra sunku surasti tų naujų idėjų? Nes jauniems žmonėms reikia naujų idėjų – ar nesunku jų surasti? Juk per tiek metų politikoje gali būti viskas išnaudota?  

Lengva nėra, bet svarbu turėti aiškią miesto viziją ir nesiblaškyti. Patrauklių „perliukų“ turėsime pasakyti ir vienai, ir kitai rinkėjų grupei. Bet tie „perliukai“ turi sutapti partijos programa, su politiko įvaizdžiu ir jo veikla. Jei į pievas pradėsi kalbėti, nerimta, niekas netikės.

Tai gal kokį nors perliuką išduosite?

Dar ne, dar tik pradedame dėliotis (juokiasi).

Tuomet kokia yra ta tęstinė programinė nuostata, su kuria einate į visus rinkimus?

Visada sakydavau, kad Alytus yra verslo ir pramonės miestas. Ir būtent tokio miesto vystymuisi reikia sudaryti sąlygas. Tinkama infrastruktūra, švietimo sistema, žmonių saugumas sudaro tą visumą, kuri traukia žmones  atvažiuoti čia ne tik dirbti, bet ir gyventi.

Į Alytų važiuoja žmonės iš Vilniaus, Kauno,  Prienų, Panevėžio, kitų miestų, dalyvauja konkursuose, dirba įmonių vadovais, specialistais. Tai rodo, kad  Alytus yra patrauklus ir įdomus. Tokias tendencijas pastebiu ir į jas reikia orientuotis.

Reikia nuosekliai tvarkytis ir gerinti miesto infrastruktūrą. Tai daroma. Susijungę į dabartinę valdančiąją koaliciją, mes sutarėme, kad pagaliau reikia sutvarkyti miesto centrą ir iki rudens tai bus padaryta: baigta tvarkyti Rotušės aikštė, aikštelė prie „Nemuno“ prekybos centro, Ugniagesių gatvė.

Bet kiekviena pabaiga – tai kažko naujo pradžia. Būtina kuo greičiau ieškoti galimybių gauti europinį finansavimą Ulonų ir Santaikos gatvėms tvarkyti. Tai - magistralinis kelias, kuriuo mašinos važiavo ir važiuos, bet gal vertėtų naktimis uždrausti krovininio transporto eismą jomis ir  pritaikyti jas intensyviam transporto srautui? Apie tai jau ne sykį esu kalbėjęs ir raštus rašęs. Ledai turi pajudėti.

Ar jau svarstote, kas gali būti Jūsų didžiausi konkurentai šiuose rinkimuose?

Dar sunku pasakyti. Kol kas analizuojame, stebime. Gal socialdemokratai? Ten yra nemažai jaunimo, į kurį aš daugiau orientuojuosi. Esu įsitikinęs, kad dvidešimtmečiai - trisdešimtmečiai yra imlūs ir greit gali būti pajėgūs užimti atsakingas pareigas.

Svarbu, kad politikoje atsirastų jaunų žmonių, o prie miesto vairo atsistotų vadybinės patirties turintis žmogus. Ji būtina, norint efektyviai vykdyti mero pareigas.