Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Gausybę kaukių pasigaminusi moteris žiemą vys ir iš kiemo, ir iš Alytaus

Raimonda Bernatavičienė  •    •  9:11, 2021-02-14
Danutė su kaukę besimatuojančiu anūku.
AlytusPlius.lt nuotr.

Nors Užgavėnės šiemet bus kitokios nei įprastai, Alytuje gyvenanti Danutė Simanavičienė žiemą iš kiemo vis tiek nusiteikusi išvyti. Nepanašu, kad žiema pasitrauks lengvai, tačiau galbūt ją išgąsdins Danutės pagamintos kaukės. Jų ji namuose turi net virš aštuoniasdešimt. Tarp jų – patys įvairiausi personažai.

 

 

Pasiteiravus moters, ir kur jos namuose tiek kaukių telpa, ši sakė, kad sutalpinti jas nėra lengva. Kaukės su nosimis, ragais, tad taip paprastai vienos ant kitos nesudėsi, tačiau kol kas vietos užtenka visoms. Žiūrint į jas, kai kada, regis, lyg į tikro žmogaus veidą žvelgtum – bruožai atrodo labai tikroviškai. O kai jų šitiek daug aplink – lyg kokių keistų būtybių būtum apsuptas.

 

 

Bet tokia „kompanija“ alytiškės visai negąsdina, su kiekviena jų moteris susidraugavusi, visas savomis rankomis sukūrusi. Polinkį kūrybai, rankdarbiams, D. Simanavičienė turi jau nuo seno. Anksčiau moteris dirbo dailės mokytoja, 14 metų mokytojavo Seirijuose esančioje Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje, dar 11 metų dirbo ir tuometiniuose Medvilnės kombinato kultūros rūmuose. Tad kūrybinė veikla ėjo koja kojon.

 

„Dabar esu pensininkė, bet noras kurti, kažką gražaus, įdomaus pagaminti niekur nedingo. Kai dirbau mokykloje, tai vaikus mokydavau liaudies meno, gamindavome margučius, verbas ir tas pačias Užgavėnių kaukes. Tad ir dabar jas kuriu, tik jau ne darbo tikslais. Tai liko pomėgiu“, - pasakojo 67 metų moteris.

 

Kai dar nebuvo paskelbtas karantinas, ji savo pagamintas kaukes, verbas veždavo į įvairias muges, nepraleisdavo Rumšiškėse vykstančių Užgavėnių švenčių, kur kaukės būdavo pagrindinis atributas.

 

„Dabar mugės nevyksta, sėdime namuose, tačiau gamindama kaukes, nors praskaidrinu kasdienybę, turiu užsiėmimą. Kurdama prisimenu ir siautulingas Užgavėnių šventes, kurios vykdavo mokyklos bendruomenėje. Būdavo linksma ir mokytojams, ir vaikams – tiek mes visokių kaukių prisigamindavome“, - prisiminė moteris.

 

Norint pagaminti kaukę, tam tenka paskirti nemažai laiko, tačiau Danutė jo neskaičiuoja. Kantriai išlaukia, kol išdžius dažai, po to vėl lipdo, klijuoja, formuoja. Šiame procese – niekur nepriskubėsi. O ir kokius veido bruožus turės sukurtas personažas – prieš tai reikia apgalvoti.

 

 

„Kartais būna ir taip, kad tiesiog gatvėje pamatai kokį nors žmogų ir įsimeni jo veido išraišką, bruožus. O grįžus namo skubi juos atkartoti. Kaukės juk nebūtinai baisios, visokių pasitaiko – ir linksmų, ir žaismingų. Kartais ir pati žiūrėdama į veidrodį pasimaivau svarstydama, kokią čia mimiką dabar išgauti“, - su šypsena pasakojo alytiškė.

 

Ji atvira –  iš kaukių pardavimo mugėse turtų nesusikrausi. Masine gamyba ji neužsiima, svarbiausia – kad pačiai įdomu, kad turi veiklos ir širdžiai malonų pomėgį.

 

Kaukes pažiūrinėti mėgsta ir Danutės anūkai. Moteris vaikams jų negaili, o kartu ir apie Užgavėnių tradicijas jiems papasakoja. 

 

„Šiemet Užgavėnės sutaps su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Abi šventės dėl karantino bus kitokios. Bet namuose pasidžiaugti galima. Blynus kepsiu ir žiemą išvaryti iš kiemo bandysiu. Gal ir iš viso Alytaus ji išeis“, - juokavo moteris