Grybavimas žiemą gali tapti nauja pramoga. Ir kodėl gi ne, jei grybai ten pradeda dygti vasarį? Kai kurie grybautojai pasakojo Dzūkijos miškuose voveraičių radę gruodį ir sausį – manoma, kad tai buvo nuo rudens užsilikę grybai. O vasarį grybautoja rado jau šviežiai išdygusių.

Varėniškė Jolanta trečiadienį apsilankiusi Vydenių kaime esančiame miške pastebėjo išdygusias pavienes voveraites. ,,Nustebino netikėtas atradimas. Dar niekada nesu tokiu metu radusi grybų, nors miškuose lankausi dažnai“, - pasakojo ji. Jauna moteris mano, kad voveraičių sezonas, prasidėjęs praėjusių metų vasarą, iki šiol tebesitęsia.

,,Paėmusi į rankas voveraitę, jaučiau jos šviežumą ir miško kvapą. Tai tikrai per pastarąsias dienas išdygęs grybas“, - įsitikinusi Jolanta. Ji atskleidė, kad šių metų gruodį tame pačiame Vydenių miške irgi buvo aptikusi šviežių voveraičių.

Jolantos teigimu, šiais metais gerokai anksčiau turėtų pradėti dygti ir pirmaisiais pavasario grybais laikomi bobausiai.

Praėjusiais metais pirmosios voveraitės Dzūkijos miškuose pasirodė birželio pirmosiomis dienomis.  Tai buvo irgi neįprastai ankstyvas metas, nes šie  grybai įprastai pradeda dygti apie birželio vidurį - kartais keliomis dienomis anksčiau, kartais vėliau.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė prispažino, kad jau ne pirmi metai jis pats arba jo kolegos randa voveraičių vėlyvą rudenį ar žiemą.

,,Prieš keletą metų Kalėdų išvakarėse prie Marcinkonių esančiame miške radome voveraičių, bet taip vėlai kaip šiemet rasti dar neteko. Sausio 2 dieną Grūdos upės šlaito pušyne gerai atrodančių, dar gal ir į puodą tinkančias voveraites buvome aptikę“, - pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, ar tokiu metu rasti grybai tinkami naudoti maistui, M. Lapelė teigė, kad jei grybas šviežiai išaugęs ir nepaveiktas šalčio, tai galima ir maistui naudoti.

,,Voveraitės yra vasaros ir rudens grybai. Tai, ką mes dabar randame, yra vėlyvosios voveraitės, bet ne ankstyvosios. Dabar auga todėl, kad dauguma kepurėtųjų grybų grybiena yra susijusi su atitinkamų medžių šaknų šakniaplaukiais. Jei medžiai nemiega žiemos miegu, tuo pasinaudoja ir grybai“, - sakė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas.

Pats M. Lapelė prisimena tokią pat šiltą žiemą prieš 13 metų. Tuomet irgi sausį lazdynai žydėjo. Jo teigimu, anksčiau tokie reiškiniai buvo retenybė, o dabar jie pasikartoja vis dažniau.

Paklaustas, kokio grybų derliaus galime tikėtis šiemet, pašnekovas sakė, kad grybų derlius priklauso ne tik nuo šilumos, bet ir nuo drėgmės.

,,Paskutinieji dveji metai buvo sausi, o jei taip tęsis ir toliau, gero grybų derliaus galime ir nesulaukti“, - kalbėjo M. Lapelė.