Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Filmas apie Alytaus apskrities žydų paveldą – jau netrukus

Daina Baranauskaitė  •    •  9:30, 2020-12-21
Iš kairės: A. Kinderis ir K. Krivas.

Netrukus dienos šviesą išvys režisieriaus Arvydo Kinderio ir operatoriaus Kęstučio Krivo filmas „Meilės ir atminties namai“ apie žydų paveldą Alytaus apskrityje. „Jau mėnuo laiko iki  5-6 valandos ryto būnu prie filmo montažo. Ir vis tiek pristinga vienos kitos valandos“, - sako A. Kinderis.


Minėtas filmas buvo kuriamas visoje Alytaus apskrityje, nes žydai iki masinio jų sunaikinimo ne tik gausiai gyveno visoje Lietuvoje, bet ir įnešė nemažą indėlį prekybos, tarpusavio santykių, kultūros srityse. 

 


Pasak režisieriaus, imtis šio projekto paskatino šilti mamos prisiminimai apie šalia gyvenusius žydus, kurie nelaimėje padėjo jų šeimai. „Tad kodėl dabar nepadėti man?..“ – klausė režisierius.


Anot pašnekovo, filmą kurti buvo nelengva, nes beveik nėra autentiškų liudijimų, o prisiminimai – tik perpasakoti. 

 


„Žmonių, kurie gali kažką papasakoti – labai mažai. Mūsų kūrybinė grupė, pradėjusi kurti filmą, suvokėme, kad komanda maža. Visgi ieškojome gyvųjų liudininkų, pasakotojų. Pasakojimai yra labai skirtingi, kaip ir mūsų pašnekovai.  Filme kalbės ir istorikai, ir labai paprasti, garbingo amžiaus žmonės“, - kalbėjo režisierius A. Kinderis.


Beje, vienas iš liudijimų filme yra miesto politiko Jurgio Krasnicko, kuris gruodžio 15 dieną mirė. Jo seneliai Marijona ir Jonas Krasnickai Antrojo pasaulinio karo metais savo namuose slėpė ir išgelbėjo gyvybes žydų vaikams, apdovanoti kaip Pasaulio teisuoliai.


Kalbėdamas apie filmo apimtis, režisierius teigė, jog iš viso fime bus 28 pašnekovai. „Yra materialus paveldas ir tai, ką žmonės prisimena – dvasinis paveldas. Tokių autentiškų liudijimų – labai mažai. Dar tie žmonėms, kuriems 93 - 94  metai – šiek tiek prisiminimų turi. Yra žaidę su žydų vaikais. Bendruomenės tarsi bendravo, bet tarsi ir buvo atsiskyrusios. Yra prisiminimų, kaip žydų vaikai ateidavo ir lašinių pavalgyti. Vis tik distancija buvo, nes tai visiškai kita kultūra, tradicija, religija“, - kalbėjo A. Kinderis.

 


Iš viso prifilmuota per 40 valandų. „Kiekvienas miestelis apskrityje išfilmuotas. O tenka padaryti 1 valandos ir 10 minučių filmą. Neturi kuo dengti – tenka išimti. O širdį skauda. Žiūri į tuos sekundžių videokadriukus – ir dirbi tarsi chirurgas su skalperiu“, - pusiau juokais pasakoja A. Kinderis.

 


Režisierius apgailestauja, kad toks didelis dokumentinės medžiagos trūkumas. „Nuotraukų nėra išlikusių daug. Jau nekalbu, kad dokumentinės filmuotos medžiagos iki 1940 metų beveik visiškai nėra. Vokiečiai kažkiek filmavę Vilniuje. Susiduri su medžiagos trūkumu. Suki galvą, kaip išsisukti, kuo uždengti pašnekovą. Tenka kažko atsisakyti, trumpinti, karpyti“.

 

 

Kur premjera? „Mus kvietė filmą parodyti M. Mažvydo bibliotekoje. Turim galimybę parodyti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje. Norėtųsi nuvažiuoti pas bendruomenes ir parodyti, darbo labai daug įdėta. Kada pamatys alytiškiai – priklausys nuo viruso suvaldymo“. - sakė režisierius A. Kinderis.

A. Kinderiui – tai jau ketvirtasis kuriamas filmas. Du sukurti apie Alytų, vienas – apie brigados generolą Adolfą Ramanauską-Vanagą.