Iki neregėtų aukštumų išaugusios sąnaudos energetikai daugelį Lietuvos verslo savininkų ir vadovų verčia neužmigti naktimis. Įmonėms skaičiuojant, kad sąskaitos už elektrą auga po 2-4 kartus ir daugiau, reikia nedelsiant priimti sprendimus, kurie padės išgyventi ilguoju periodu. Juo labiau, kad trumpuoju laikotarpiu Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, deja, dar nematyti, o su augančiomis sąnaudomis energijos ištekliams gyventi teks mažiausiai dar metus.

Didmeninės elektros kainos viršijo rekordus – Lietuvoje pasiekė 500 eurų už megavatvalandę (MWh), Švedijoje – 400 eurų, Prancūzijoje – 700 eurų. Dėl rinkos dizaino elektros kainos susijusios su dujų kaina, o pastarosios – per metus padidėjo kone 20 kartų. Esant tokiai situacijai, verslo savininkams ir vadovams jau reikia galvoti ne vien apie konkurencingumą, bet ir apie veiklos tęstinumą.

Audroje – ir elektros tiekėjai, ir verslas

Lietuvoje daugiausia verslo įmonių jau bemaž pusantrų metų už elektrą moka biržos kainomis. O didmeninė elektros energijos kainai pasiekus aukštumas, to įtaką jaučia daugelis sričių: gamyba, pramonė, paslaugų sektorius ir kt.

Elektros tiekėjai šiuos iššūkius pamato pirmieji. Pavyzdžiui, su verslo klientais sudaryti neterminuoti biržinės kainodaros kontraktai buvo pasirašyti tuo metu, kai įprasta elektros energijos kaina siekė apie 50 Eur už megavatvalandę. Biržinės kainos struktūroje taip pat įtraukta papildoma fiksuota dedamoji, kuri padengia kitus su elektros tiekimu susijusius kaštus.

Kainoms viršijus 300 ir daugiau eurų už megavatvalandę, fiksuota dedamoji nebepadengia su elektros kainos dydžiu tiesiogiai susijusių elektros balansavimo išlaidų. Tenka tik apgailestauti, tačiau Rusijos karo Ukrainoje padarinių masto numatyti negalėjo net ir išmaniausi pasaulio analitikai. Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje jau diskutuojama apie pagalbą verslui valstybės lygmeniu. Apie kompensacines schemas kalbama ir Lietuvoje, deja, valstybės intervencija į verslo procesus ir rinką nėra paprastas procesas, laikui imlus teisingo mechanizmo reglamentavimas bei derinimas su Europos institucijomis. Todėl reikia ruoštis ilgai žiemai.

Rekomendacija čia paprasta – kuo greičiau vystyti atsinaujinančios energetikos šaltinius – saulės, vėjo jėgaines. Skaičiuojama, kad iki 2025 metų Lietuvoje bus instaliuota papildoma saulės (1380 MW) ir vėjo (1428 MW) elektrinių galia, kas sumažins elektros importą nuo 65 proc. dabar iki 17 proc. po trejų metų. Tuomet jau galėsime kalbėti apie ilgalaikį elektros kainos kritimą.

Ką daryti verslui?

Pirma, apie ką reikia pagalvoti verslo savininkams ir vadovams, tai yra keisti savo rolę energetikos rinkoje ir iš vartotojo tapti gamintoju. Saulės elektrinė, įrengta ant gamyklos stogo ar pastatyta turimame sklype, gali padėti taupyti šiandien. Tiems, kurie savo elektrinės pasistatyti negali, verta pasidomėti nutolusiomis saulės elektrinėmis.

Net ir grubiai skaičiuojant, saulės elektrinė atsiperka 6-10 metų, o vėliau dar apie 20 metų generuoja žaliąją elektros energiją. Verslams šiandien yra galimybė investuoti patiems, taip pat yra siūlomos įvairios išperkamosios nuomos bei lizingo alternatyvos.

Galima paskaičiuoti, kokios bus sąnaudos užfiksavus elektros energijos kainą numatytam laikotarpiui ir palyginti ją su investicija į saulės energetiką. Nepamirškite, investuojant – saulės generatoriai liks jums skirtingai nei už elektros energiją tiesiog mokant tiekėjui.

Efektyvus elektros vartojimas, dar vienas sprendimas galintis reikšmingai pakeisti situaciją. „Energiją turime naudoti tiek kiek jos reikia, o daugiau vartoti tada, kada ji yra pigesnė“, – toks šūkis turėtų lydėti moderniai mąstantį verslą. Sudarius lanksčią elektros tiekimo sutartį ir turint „Nordpool“ programėlę, kuri leidžia stebėti elektros kainą, savo vartojimą galima planuoti vos ne rytojui.

Naudokite kiekvieną elektros energijos kilovatvalandę efektyviai – investuokite į apšvietimo sistemų modernizavimą, šildymo ir vėsinimo sistemas, įdiekite pastatų šildymo, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemas. Trūksta idėjų? Klauskite savo darbuotojų ir kolegų, garantuoju, sprendimų bus ne vienas.

Šių dienų realybė – dieną elektra pigesnė nei naktį. Girdime viešai siūlymų keisti darbo valandas, dirbti daugiau savaitgaliais ir pan. Skaičiuokite ir nuspręskite, būdai galimi įvairūs, bet tam reikia atlikti bent minimalią vartojimo ir kainų analizę.

Spalio 19 d. apie energetikos situaciją bus kalbama „Ignitis“ renginyje verslo klientams „Energetika iššūkių fone: kuriame etape esame šiandien“. Kviečiame dalyvauti renginyje nuotoliniu būdu: Registracija