Alytuje pastaruoju metu vienas po kito lankosi ministrai. Trečiadienį čia susitikti su miesto vadovais atvyko ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Pats svarbiausias klausimas, apie kurį šiandien kalbėjome, ką padaryti, kad alytiškiai moksleiviai, studentai norėtų pasilikti savame mieste, ir tokiu būdu darbdaviai turėtų talentingų žmonių, kurie čia dirbtų, o pats regionas klestėtų“, - teigė ji.

Pasak ministrės, Alytus, regis turi viską, ko tam reikia: geras mokyklas, įstaigas – tokias kaip kolegija, kurios investuoja į IT, inžinerinės pramonės specialistų išsilavinimą. O ministerija, savo ruožtu, tokiems studentams skiria stipendijas.

„Alytaus ekonominis klimatas orientuotas į augimą, miestas turi ir investuotojų susidomėjimą, manau, kad bendromis pastangomis šis regionas tikrai eis į priekį“, - teigė A. Armonaitė.

Ji pasakojo, kad Lietuvoje yra išskirtos trys prioritetinės industrijos – informacinių ryšių technologijos, biotechnologijos ir ižinerinė pramonė.

„Visas šias sritis Alytus gali sėkmingai vystyti. Aišku, talentų klausimas yra esminis – tai galvos skausmas ir mums, ir merui. Bet nepamirškime ir tradicinės pramonės – maisto pramonės. Taip pat miestui svarbus susisiekimas su kitais miestais – kad greičiau būtų galima pasiekti Vilnių, Kauną. Tai taipogi išlieka iššūkiu“, - kalbėjo ministrė A. Armonaitė, pasidžiaugusi tendencija, kad į Alytų žmonės vis dažniau sugrįžta ne tik iš Lietuvos didžiųjų miestų, bet ir iš užsienio.

Ministrės teigimu, Alytus, kaip ir visa Lietuva, turi darbščius žmones, bet, kaip minėta, dar būtina spręsti vadinamųjų talentų pasiūlos klausimą.

„Pirmiausia reikia galvoti apie tai, ką padaryti, kad žmonės čia pasiliktų. Susitikome su kolegijos studentais, kurie studijuoja informacinių ryšių technologijas, tai – tokia specialybė, kada tu sėkmingai gali būti Alytuje, o dirbti kokioje nors tarptautinėje kompanijoje. Globalus pasaulis leidžia dirbti bet kur“, - sakė A. Armonaitė.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis kalbėjo, kad su ministre taip pat buvo aptarti ukrainiečių įdarbinimo, jiems numatyto fondo skyrimo klausimai.

„Kalbėjome ir apie emigrantų susigrąžinimą. Ką mes turime pasiūlyti, ką padaryti, kad jie grįžtų su vaikais, su savo idėjomis, ir čia kurtų savo verslus. Be abejo, turime ir pramonės sklypų, kurie dar neįveiklinti, kuriuos reikia tvarkyti, ir taip prisikviesti verslus“, - pasakojo miesto vadovas.

„Investuok Alytuje“ dirba su užsienio kapitalu, bet, pasak mero,  ir Lietuvoje yra verslų, kurie plečiasi, auga, ypatingai dabar, keičiantis geopolitinei situacijai. Kai kam neužtenka Vilniaus, Kauno, jie siekia įsitvirtinti regionuose, tad aktualu, kaip tokius verslus pritraukti.

„Turime sklypus, darbuotojus, aukštąjį mokslą, turime grįžtančius emigrantus. Bet jei turi žemę – tai dar nieko nereiškia, reikia turėti, kas toje žemėje dirbtų“, - tvirtino N. Cesiulis.

Jis teigė, kad ministrė pristatė visiškai naują programą, orientuotą į emigrantų susigrąžinimą. Remiantis programa, būtų skiriamos tam tikros lėšos tiek darbo vietos perkėlimui, tiek įsikūrimui. Artimiausiu metu ruošiamasi šią programą pristatyti plačiau.