Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Didžiausią stresą sukelia mūsų vaizduotė

Justė Stasiūnaitė  •    •  13:57, 2018-04-18
Psichologė Romalda Stasionienė.
Asmeninio albumo nuotr.

Ar šiandienos gyvenimas įmanomas be streso? Turbūt kiekvienas atsakytume: ne! Ar įmanoma suvaldyti stresą? Turbūt prieš atsakydami dažnas susimąstytume ir paklaustume: kaip? Atsakymą gali padėti rasti psichologė Romalda Stasionienė.

 

Dėmesingas įsisąmoninimas – mindfulness – pakankamai nauja psichologijos sritis, padedanti į vakarietišką gyvenimo tempą panirusiam žmogui atrasti ir suvokti rytietišką išmintį bei pritaikyti ją savo kasdienybėje, jos nekeičiant, bet suvokiant, ką ir kaip daryti, kad ta mūsų kasdienybė nebūtų slegiančia kančia, kupina nuolatinio streso.

 

Kas, Jūsų manymu, kelia didžiausią stresą žmonėms? – paklausėme R. Stasionienės.

 

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, informacijos gausa, aplinkinių lūkesčiai, konkurencija, praradimai kelia daug įtampos.

 

Tačiau didelę dalį streso kelia mūsų pačių mintys apie tai, kas vyksta, mes nuolat vertiname įvykius, save pačius ir kitus žmones. Pavyzdžiui, mes smerkiame save dėl to, kaip pasielgėme, ką pasakėme, suklydome arba kaltiname kitus ir pykstame, galvodami, kad jie neturėjo taip pasielgti, įsižeidžiame, nešiojamės nuoskaudas. Kitaip sakant, mes gyvename praeityje, nesusitaikome su ja ir savo mintimis tarsi stengiamės pakeisti praeitį daug kartų persukdami įvykius, galvodami, kas būtų, jeigu būtų.

 

Kitas streso šaltinis yra mūsų mintys apie ateitį. Iš tiesų gyvenimas nenuspėjamas, bet mes tarsi stengiamės pasiruošti tai ateičiai ir nežinią užpildome savo fantazijomis apie galimus būsimų įvykių scenarijus, dažnai dramatiškus.

 

Dar noriu pasakyti, kad mūsų smegenys į vaizduotėje kuriamus scenarijus reaguoja taip pat, tarsi tai būtų realybė. Nors realybėje mes sėdime ant sofos, saugioje aplinkoje, vakarieniaujam su šeima. Tuo tarpu mūsų smegenys ruošia mus tiems dramatiškiems ateities įvykiams ar situacijoms, kurios jau praėjo, mobilizuoja organizmo rezervus. Mūsų kūnas įsitempia, smarkiau plaka širdis, sutrinka kvėpavimas, negalime susikaupti ties tuo, ką darome dabar.

 

Abiem atvejais mes praleidžiame tai, kas vyksta dabartyje, realybėje. Į dabartį (pvz., šeimos narius, su kuriais vakarieniaujame) mes reaguojame tomis emocijomis, kurias sukelia mūsų mintys ir fantazijos, o ne realybė.

 

Jūs vedate Dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstus streso valdymo mokymus. Kas yra dėmesingu įsisąmoninimu grįsti metodai?

 

Dėmesingo įsisąmoninimo (Mindfulness) metodai – tai meditacinės praktikos, kurių dėka mes mokomės būti realybėje, dabartyje, tuo pačiu įsisąmoninti, kokios mintys yra mūsų galvoje, kokie jausmai kyla. Ir, tarsi atsitraukus, įsisąmoninti tiek aplinkos, tiek mūsų pačių vidinius įvykius. Matydami visa tai, galime priimti išmintingus sprendimus.

 

Be abejo, ir realiame gyvenime mus ištinka skausmingi įvykiai, išgyvename praradimus artimų žmonių, darbo, sveikatos, patiriame fizinį skausmą. Skausmas yra neišvengiama mūsų žmogiškosios patirties dalis. Mes mokomės priimti skausmingus jausmus, nesipriešinti tam, kas neišvengiama, kiek galime, pasirūpinti savimi, priimti kitų pagalbą, išlikti ir sustiprėti.

 

Dėmesingu įsisąmoninimu grįstas streso valdymas – tai ne tiek teorinių žinių dėka perteikiamas supratimas, kiek patyrimu ir jo metu ateinančių įžvalgų dėka besikeičianti pasaulėvoka. Šis patyrimas leidžia mums patiems iš naujo kurti požiūrį į save, pasaulį ir kitus žmones. Mokomės geranoriško santykio su savimi, gyvenimo įvykiais ir kitais žmonėmis. Dažnai girdime patarimus pamilti save. Protu mes tai suprantame, bet kaip tai padaryti? Mindfulness praktikų metu mes to mokomės.

 

Pokyčiai neįvyksta iš karto. Jie pasimato ilgalaikėje perspektyvoje. Dažnai po pirmo užsiėmimo gali būti jaučiama sumaištis, nežinojimas. Tai neišvengiama permainų dalis. Kartais padeda suprasti toks vaizdinys: jei nori susitvarkyti spintą, turi viską iš ten ištraukti, o tik tada sudėti iš naujo.

 

Įvairių mokymų pastaruoju metu yra daugybė. Kuo ypatingi Jūsų vedami mokymai pagal mindfulness metodą?

 

Mokymų pradžioje, tarsi abėcėlės mokomės bazinių meditacijų. Mokomės būti sąmoningi bent vienoje iš kasdienių veiklų. Tikslas nėra išmokti medituoti. Meditacija yra tik priemonė, kurios dėka mokomės valdyti savo dėmesį ir būti dabartyje, įsisąmoninti visus dabarties aspektus su kuo mažiau iškraipymų.

 

Tikslas yra atsisakyti nuostatų, kurios kuria kančią, kelia stresą ir turėti lengvesnį santykį su realybe, priimti funkcionalesnes nuostatas, padedančias būti drąsesniais, kūrybingesniais, atviresniais, labiau geranoriškais, dėkingais, smalsiais, lanksčiai mąstyti ir būti išmintingais. Tuo pačiu mažėja fizinė ir emocinė įtampa, daugėja teigiamų emocijų, auga psichologinis atsparumas, gerėja miegas, gebėjimas susikaupti, mažėja lėtiniai skausmai.

 

Meditacijos samprata dažnai yra apipinta mistika. Medituodami mes nesiekiame kokios nors ypatingos mistinės būsenos, transo, atitrūkimo nuo realybės. Priešingai, meditacija – tai maksimali koncentracija į dabarties momento patirtis. Atsipalaidavimo ir ramybės būsena – tai daugiau šalutinis efektas, to, kad mūsų protas tampa „laisvas“.

 

Dėmesingo įsisąmoninimo metodai populiarėja ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje. Jų veiksmingumas pagrįstas šimtais tūkstančių mokslinių tyrimų. (Įvedus mokslinių straipsnių paieškos duomenų bazėje https://scholar.google.lt raktinį žodį mindfulness rasime 384 000 mokslinių darbų).

 

Kada prasideda mokymai Alytuje ir kiek laiko jie tęsis?

 

Dėmesingu įsisąmoninimu grįsto streso valdymo mokymai Alytuje prasidės balandžio 23 dieną. Tai 8 savaičių programa. Užsiėmimai vyks 1 kartą per savaitę, pirmadienio vakarais. 1 šeštadienį turėsime visos dienos užsiėmimus, taip vadinamą „Mindfulness dieną“. Dalyviai gaus užsiėmimų medžiagą bei įrašus savarankiškoms praktikoms namuose.

 

Mokymų kaina – 150 eurų. Registruotis galite telefonu 867193022 ar el. paštu: r.stasioniene@gmail.com. Susidomėjusius kviečiu nemokamai individualiai konsultacijai.

 

Psichologė  R. Stasionienė, baigusi Vilniaus universitetą bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Įsisąmoninimu grįstos kognityvinės elgesio terapijos podiplominių studijų programą.

 

Privačioje praktikoje konsultuoja krizę išgyvenančius, emocinių problemų, sunkumų santykiuose turinčius asmenis, atsidūrusius karjeros kryžkelėje bei sergančius priklausomybe nuo cheminių medžiagų. Veda mokymus streso, konfliktų valdymo, šeimos santykių, tėvystės, emocinio intelekto ugdymo bei priklausomybių temomis.

Komentarų nėra