Retai, labai retai mes parodome pagarbą tėvams. Pamiršti jie, lyg ir būtų mamų šešėlyje. O juos reikia pagerbti, reikia mylėti, reikia sveikinti. Juk jie to nusipelnė. Dažniau juos lankykime, dažniau kartokime jiems, kad mylim, kad jie nepamiršti. Juk jiems taip pat reikia švelnumo.

Pats esu tėvas ir savo, Anapilin jau išėjusio, tėvo vaikas. Šiandien aplankysiu jo kapą, uždegsiu žvakę, nulenksiu galvą. Tik taip dabar galiu jam padėkoti.

Ir neabejoju, kad sulauksiu dviejų savo vaikų sveikinimų. Džiaugiuosi, kad juos turiu, kad jie nepamiršta, kad likimas suteikė laimę būti Tėvu.

Su tėvo diena, visus esamus ir tuos, kurių jau nėra. Ir – mano eilės Tėvo dienai

Kuklūs ir tylūs, stiprūs geri.

Širdys jų jautrios. Neretai pamiršti.

Žodį mes mama kartojam dažniau,

Tėte pamirštam ir tariam rečiau.

Kiek jų vienų, su vaikais paliktų,

Arba šeimose, savų apsuptų!

O kiek vienišų, kažkodėl pamirštų.

Susenę, pavargę, nuo aibės darbų.

Moka jie skalbti ir valgyt gamint,

Vaiką mažytį naktyje nuramint.

Ir pamaitins, ir pasups, ir padainuos

Lopšinę miegeliui, patarimų jie duos.

Nepamirškim tėvų, tai - dalis mūs šeimos.

Neverskim jų kęsti sunkios vienumos,

Pakalbėkim, paguoskim, prisiglauskim prie jų,

Jeigu nėra - nuneškim gėlių ant kapų.

Su tėvo diena, mielieji, sakau.

Atleiskit, kad žodžių per mažai jums radau,

Ačiū už triūsą, už kietas, bet švelnias jūs rankas,

Už tai, kad jūs mylit, vaikus ir mamas...