Per pastaruosius metus šiuolaikines technologijas įvaldė daugelis: mokytojai, mokiniai, tėvai, administracijos darbuotojai ir kiti. Kyla klausimų, ar dar yra įrankių, kurių nežinome, kuriais nemokame pasinaudoti, ar mokykloje būtina ir toliau gilinti įgytus IT gebėjimus, ar nuotolinis mokymas pakeis tradicinį, kaip jautėsi mokiniai mokydamiesi namuose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse? Į šiuos klausimus padėjo atsakyti kursų „Multimedijų mokymo(si) aplinka: kaip naudotis naujomis technologijomis stiprinant mokymo(si) procesą“ lektoriai ir dalyviai Italijoje.

Alytaus Dainavos progimnazijoje vykdomas Erasmus+ projektas „Laimingi mokiniai – laiminga šalis“, kurio tikslas – rūpintis mokinių gerove per socialinį ir emocinį intelekto ugdymą, užtikrinti ugdymo kokybę taikant inovacijas ir siekti kiekvieno mokinio sėkmės per sustiprintą tarptautinį bendradarbiavimą. Kursai Italijoje buvo suplanuoti dar 2020 metų kovo mėnesį, tačiau dėl pandemijos jie negalėjo įvykti. Džiaugu, kad projekto veikla buvo įgyvendinta 2021 m. rugpjūčio 9-14 dienomis, nes gautos žinios bus labai naudingos ruošiantiems naujiems mokslo metams.

Į kursus Italijoje išvyko direktoriaus pavaduotoja ugdymui, vokiečių kalbos mokytoja Jurgita Kamandulienė ir pradinių klasių mokytoja Beata Šadurskienė. Savo patirtimi galėjo dalintis su mokytojais iš Prancūzijos, Bulgarijos ir Rumunijos.

Pirmosiomis kursų dienomis dalyviai sužinojo daug naudingų įrankių, kuriuos galima pritaikyti įvairaus amžiaus mokiniams mokant skirtingų dalykų. Buvo aptartos ir išbandytos įvairios priemonės: kryžiažodžių, animacijų, komiksų, interaktyvių paveikslėlių, virtualių minčių žemėlapių kūrimas, QR kodų galimybės, video medžiagos pritaikymas ugdymo turiniui, kortelių panaudojimas mokant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir kt. Buvo įdomu peržiūrėti virtualias istorijas, kurias mokiniai sukūrė perskaitę ir išanalizavę knygą. Suradę raktinius žodžius, jie paruošė video pristatymą panaudodami paveikslėlius, muziką ir kitus efektus. Šias naujas programas nekantraujama išbandyti ir savo pamokose.

Įsidėmėtinas lektorės patarimas dėl interaktyvių įrankių naudojimo ugdymo procese. Jos nuomone, svarbu taikyti DDD-E modelį: nuspręsti (decide), modeliuoti (design), įvykdyti (deliver), vertinti (evaluate). Anot lektorės, tik derindami tradicinį ugdymą su įvairiomis šiuolaikinėmis technologijomis, galime pasiekti geriausių rezultatų. Manymas, jog technologijos savaime daro pamoką įdomią ir naudingą, yra klaidingas. Tokiai nuomonei nebuvo galima paprieštarauti, nes darbo patirtis pagrindžia šį teiginį.

Kita kursų dalis buvo skirta virtualiai realybei. Lektoriai pristatė įvairias priemones ir jų galimybes ugdymo procese. Viena iš jų – virtualūs akiniai. Užsidėjus juos, galima aplankyti ne tik įvairias šalis, miestus, bet ir žinomus objektus, muziejus, apžiūrėti darbuotojų darbo vietas ir taip susipažinti su profesijomis. Ši priemonė suteikia galimybę nusikelti į praeitį ir pažvelgti į istorinius įvykius, asmenybes. Be abejo, tai puiki mokymo priemonė mokantis gamtos mokslų. Įdomu tai, kad virtualūs akiniai padeda ugdyti ir mokinių empatiją, nes galima pamatyti labai skurdžią žmonių aplinką. Šiame modulyje sužinota ir apie kitas virtualios realybės priemones: korteles, žemėlapius, knygas. Lektoriai pasidalijo svetainėmis, kuriose galima surasti paruoštą medžiagą, reikalingą atliekant virtualius eksperimentus, pristatė 3D spausdintuvą. Ši mokymų dalis padėjo įsivaizduoti, kaip mokykloje turėtų atrodyti 3D ir robotikos laboratorija.

Trečioji kursų dalis buvo skirta programavimui, ypatingą dėmesį skiriant pradinių klasių mokiniams.  Lektoriai supažindino su pagrindiniais žingsniais, kuriuos galima atlikti jau ir pirmoje klasėje. Smagu, kad teorija buvo pristatoma per praktines veiklas, ir dalyviai patys galėjo išbandyti priemones, į viską pažvelgti vaikų akimis.

Po kursų Italijoje pirmiausia į galvą šovė filosofo Sokrato mintis: „Žinau, kad nieko nežinau.“ Nors mokytojai ir yra sukaupę didelę patirtį naudojant šiuolaikines technologijas pamokose, tačiau kiekvieną kartą atranda naujų, įdomių dalykų. Svarbiausia, kad kiekvienas panaudotas įrankis būtų tikslingas ir naudingas, palengvinantis darbą tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Atsakant į straipsnio pradžioje iškeltus klausimus, abejonių nelieka, kad technologijos vystosi labai sparčiai, todėl atsiranda naujų, dar neišbandytų, ugdymo procesui labai tinkančių platformų, programų, priemonių. Dėl šios priežasties būtina ir toliau gilinti įgytus IT gebėjimus. Džiaugu, kad po patirties pasidalinimo apie nuotolinio ugdymo organizavimą buvo aišku, jog lietuviai labai organizuoti, disciplinuoti, susitelkę. 

Naujos žinios, patirtys ir istorijų pasidalijimai suteikė dar daugiau motyvacijos ir ryžto mokytis, išbandyti pamokoms tinkančius įrankius. Savo žiniomis Erasmus+ projekto „Laimingi mokiniai – laiminga šalis“ dalyviai pasidalins su mokyklos ir miesto kolegomis.