„Ar, pirkdami buitinę chemiją, kosmetiką, žaislus, sauskelnes vaikams, pagalvojate, ką iš tiesų perkate, kokia yra produktų sudėtis? Ar atkreipiate dėmesį į etikečių ženklinimą? Juk tai, kas yra aplink mus, ką naudojame, tiesiogiai veikia mūsų sveikatą“, – alytiškių klausė Laura Stančė, Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė.

Gali pakenkti negrįžtamai

L. Stančės teigimu, visada yra alternatyvų – galima rinktis produktus be pavojingų cheminių medžiagų, kurios yra toksiškos, linkusios kauptis, jų koncentracija nuolat didėja. Pavojingos cheminės medžiagos gali turėti reikšmės onkologiniams susirgimams, genetiniams pakitimams, vaisingumui, net gali paveikti embrioną, pažeisti centrinę nervų sistemą.

„Kaip atrasti saugią ribą? Deja, jos nėra. Tam, kad sumažintume mus supančių pavojingų cheminių medžiagų kiekį, prieš perkant produktą, siūlome atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis ir etikečių ženklinimą, kuriais galima pasitikėti. Jeigu ant pakuotės parašyta, kad produktas ekologiškas, tačiau nėra atitinkamo ženklinimo, dar nereiškia, kad taip ir yra“, – alytiškiams pasakojo viešnia.

Per dieną – chemijos kokteilio užtaisas

Pasak L. Stančės, moterys naudoja vidutiniškai 20 produktų per dieną. Organizmas linkęs įsisavinti ant kūno patekusias pavojingas chemines medžiagas, esančias naudojamuose produktuose, todėl ypač svarbu higienos priemones, kosmetiką rinktis kuo atsakingiau, kad cheminių medžiagų kokteilis organizme būtų kuo mažesnis.

„Nagų lakų, kainuojančių keletą ir keliasdešimt litų sudedamosios dalys yra tokios pačios, todėl susimąstykite, ar verta permokėti už produktui suteiktą vardą. Brangesnis, nebūtinai reiškia, kad geresnis. Patariu kuo rečiau vartoti prakaitą sulaikančias priemones ir kvepalus, tai didina onkologinių susirgimų tikimybę, ypač moterims – krūties vėžio“, – sakė specialistė.

Moteris susirinkusiųjų klausė, ar žino, ką reiškia „dermatologiškai patikrinta“. Pasak jos, toks ženklinimas nurodo, kad produkto sudėtyje nėra oficialiai pripažintų alergines reakcijas sukeliančių medžiagų, tačiau sintetinių sudedamųjų dalių jame gali būti.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad labai kritiškai reikia vertinti ant produktų pakuočių esančius teiginius „ekologiškas“, „natūralus“, „dezinfekantas“, „netoksiškas“. Juos galima taikyti ir tiems produktams, kurių sudėtyje yra tik 1 procentas natūralių medžiagų.

L. Stančės teigimu, dažnai praustis naudojant įvairias dezinfekuojančias, ypač kvapias priemones, irgi nėra gerai, nes taip nuplaunamos organizmui reikalingos bakterijos, imuninė sistema tampa pažeidžiama ir žmonės serga įvairiomis ligomis.

Lauk kvepiančią buitinę chemiją

Ekspertė paneigė vieną populiarų stereotipą, esą produktai iš Amerikos ar Anglijos yra geresni nei gaminami ir tiekiami mūsų šaliai. „Anaiptol, jie pritaikyti tų šalių, o ne mūsų rinkai. Perkant prekes internetu patariu visada prašyti sertifikatų“, – kalbėjo L. Stančė.

Kalbėdama apie skalbimo priemones, viešnia patarė rinktis tokias, kuriose – kuo mažiau sudedamųjų dalių ir kvapų. Pasak jos, reikia atkreipti dėmesį į sudėtyje nurodomas paviršiaus aktyviąsias medžiagas. O kvapai iš viso nereikalingi, nes jie „neskalbia“ ir gali sukelti alerginių reakcijų.

Ekspertė patarė namuose nenaudoti oro gaiviklių, smilkalų. Geriau atverti langus ir kambarius išvėdinti. Oro gaivikliai, smilkalai kvapu tik užteršia namų orą. Kvapui naikinti patarė naudoti natūralias priemones – actą, sodą, citrinų rūgštį.

Vaikams – tik mediniai žaislai

Ypač vertėtų susimąstyti perkant vaikams sauskelnes ar žaislus. Pigūs, minkštos ir stiprų kvapą skleidžiančios plastmasės žaislai yra užteršti chemine medžiaga, vadinama ftalatu. Geriau nepagailėti pinigų ir pirkti iš natūralias sauskelnes, medinius žaislus.

„Cheminių medžiagų nereikia bijoti. Jos mums reikalingos, ypač medicinoje. Tik reikia jas saikingai, atsakingai naudoti ir stengtis nedidinti pavojingų jų kiekio“, – patarimą alytiškiams davė cheminių medžiagų ekspertė.