Fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių sveikatą stiprinančių komponentų, kuris  teigiamai veikia  visas organizmo sistemas ir jo funkcijas. Fizinio aktyvumo įpročiai turi susiformuoti dar vaikystėje, kad išliktų ir suaugus. Šią vasarą, liepos - rugpjūčio mėnesiais, Alytaus miesto visuomenės sveikatos biuras skatino vaikučius būti aktyviais. Miesto lopšeliuose – darželiuose, mokyklose - darželiuose, Jaunimo parke vykdė įvairias veiklas, tarp kurių buvo ir vaikus įtraukiančios fizinio aktyvumo veiklos.

Dieną vaikai pradėdavo mankšta

Miesto lopšeliuose – darželiuose, mokyklose - darželiuose, iš ryto į  Jaunimo parką atvykę vaikučiai dieną pradėdavo nuotaikinga mankšta. Vėliau atlikdavo įvairias fizinio aktyvumo užduotis, kuriose išbandė ne tik savo judrumą, bet ir vikrumą, taiklumą, lavino pusiausvyrą ir koordinaciją. Jaunimo parke, taip pat, mokėsi pirmos pagalbos pagrindų, darželiuose dalyvavo ir kituose aktyviuose sveikos gyvensenos užsiėmimuose.

Pasyvus vaikų laisvalaikis neigiamai veikia jų sveikatą

Statistika rodo, kad vaikų  fizinis aktyvumas nėra pakankamas. Daugiau kaip pusė vaikų nelanko būrelių, susijusių su fizine veikla, daug laiko praleidžia  žiūrėdami televizorių ar žaisdami kompiuteriu. Lauke žaidžia tik trečdalis vaikų.

Ilgą laiką praleidus sėdint viena poza  prie kompiuterių, tai neigiamai veikia kūno laikyseną. Ilgalaikė sėdima padėtis gali sukelti lėtinius arba ūmius nugaros skausmus. Pasyvus gyvenimo būdas taip pat gali lemti vaikų ir paauglių nutukimą. Rekomenduojama, kad vaikai ir paaugliai fiziškai kasdien būtų aktyvūs ne mažiau kaip valandą.

Mokslininkų nuomone, net ir trumpas kasdieninis fizinis aktyvumas mažina tikimybę turėti didesnį nei rekomenduojama kūno svorį, gerina medžiagų apykaitą, širdies darbą, be to, teigiamai veikia bendrą savijautą.

Fizinis aktyvumas – nebūtinai tik sportas

Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas suprantamas kaip bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai (Foster, 2000; Steps to health, PSO, 2007 ir kt.). Tai gali būti visos kasdienės fizinės veiklos rūšys (namų ruoša, įvairūs žaidimai, pasivaikščiojimas gryname ore ir kt.), taip pat ir sportas. Nereikėtų pamiršti, kad ne visa fizinė veikla gali būti naudinga mūsų sveikatai. Sunkiai fiziškai dirbant ar labai intensyviai sportuojant galima ir pakenkti savo sveikatai.

Tai, kaip vaikai praleis laisvalaikį po pamokų, planuoja jų tėvai: ar  lankys sporto būrelį, ar žais kieme su draugais, ar pasyviai sėdės namuose prie įvairių įrenginių. Vaikų fizinio aktyvumo problemą turi spręsti šeima ir mokykla.  Vaikų fizinio aktyvumo galimybes neretai lemia ir tėvų socialinė padėtis, pajamos. Tačiau fizinio aktyvumo veiklų tikrai įmanoma surasti ir nemokamų, kurios dažnai nieko nekainuoja. Tai gali būti ir elementarūs judrūs vaikų žaidimai lauke, svarbiausia, kad būtų atliekami su teigiamu emociniu tonu.