Kai kiekvieną rytą pilame vandenį į arbatinį ar semiame jį rieškučiomis prausdamiesi, ko gero, nė nesusimąstome, kokią didžiulę vertybę turime ir kaip atsainiai ja naudojamės. Švarus gardus vanduo tapo tokiu įprastu mūsų kasdienybėje, kad jo nė nepastebime ir juo labiau nematome reikalo džiaugtis, kad jį turime. O vertėtų. Ypač šiandien – Pasaulinę vandens dieną.

Alytiškiams vandenį tiekianti bendrovė „Dzūkijos vandenys“ pasirūpino, kad iš mūsų čiaupų tekėtų geros kokybės vanduo, bet kartu ji kviečia prisiminti, kad švarų vandenį iš gamtos gaudami turime pasirūpinti ir tolesniu švarios aplinkos išsaugojimu, atsakingai vartodami vandenį ir tinkamai tvarkydami nuotekas.

„Pasaulinė vandens diena - dar viena proga prisiminti, koks svarbus kiekvieno mūsų gyvenime yra vanduo ir patiems savęs paklausti, ar viską padarėme, kad toks jis būtų ne tik šiandien, bet ir rytoj“, -  sako bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktorius Rolandas Žakas, sveikindamas su Pasauline vandens diena ir kviesdamas atiduoti deramą pagarbą skaidriam vandens lašui.

Alytiškiai per metus suvartoja beveik  milijoną kubinių metrų šalto geriamojo vandens, o įmonės – dar apie 1,4 mln. kubinių metrų. Centralizuotai tiekiamas vanduo atitinka visus geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus – jį galima vartoti ir ne virintą, ir ne filtruotą.

Tačiau nemažai gyventojų vis dar naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuris, iš pirmo žvilgsnio atrodo švarus, skaidrus ir netgi, sakoma, skanus. Tačiau iš tiesų jis dažnai būna užterštas įvairiais sveikatai kenkiančiais mikroorganizmais, kurių šulinių vandenyje ypač padaugėja rudenį ir pavasarį.  

Kenksmingais mikroorganizmais šulinių vandenį gali užteršti ir netinkamai tvarkomos nuotekos.

Ne tik  švarų ir  kokybišką geriamąjį vandenį tiekianti, bet ir nuotekų tinklų įrengimus eksploatuojanti bendrovė „Dzūkijos vandenys“ yra sudariusi sąlygas prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo  sistemų prisijungti 99,53 procentams alytiškių. Bendrovė paklojo tinklus su įvadais bei nuotekų išvadais, gyventojams tereikia nuo sklypo ribos iki namo susiprojektuoti ir pasikloti tinklus.

Šiuo metu Alytuje prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungę 98 procentai gyventojų.

Individualiai nuotekas tvarkantys gyventojai turi laikytis nustatytų reikalavimų: jiems privalu turėti  individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, nuotekų rezervuarus arba šulinius, kuriuos reikia nuolat valyti.  

Tačiau tokių reikalavimų laikosi anaiptol ne visi. Pasitaiko atvejų, kai nuotekos leidžiamos tiesiai upelį, ežerą ar nelegaliai prisijungiama prie centralizuotos nuotekų sistemos. Tokio elgesio pasekmės – skaudžios, nes jos paliečia visus aplinkinius. Tik baudos už netinkamą atliekų tvarkymą skiriamos konkrečiam pažeidėjui, kuriam gresia nuo 100 litų iki 5 tūkst. litų, o už pakartotinę taršą — nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda.

„Norėtume, kad baudų niekam skirti nereikėtų, tad kviečiame alytiškius prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, kad nuotekų tvarkymas nebekeltų rūpesčių nei jiems, nei aplinkiniams“, - kviečia "Dzūkijos vandenų“ vadovas R. Žakas, primindamas, kad tai – pigiausias ir aplinkai palankiausias nuotekų tvarkymo būdas.   

Jis taip pat primena, kad vanduo reikalingas ne tik kasdieniams poreikiams – be jo neįsivaizduojami ir neįmanomi daugybė energijos išgavimo procesų. Neatsitiktinai šiemetės Pasaulinės vandens dienos, kuri Lietuvoje minima jau keturioliktą kartą, tema - „Vanduo ir energetika“.

Energijos gamyba ir perdavimas reikalauja vandens išteklių, ypač hidroelektrinių, atominių ir šiluminės energijos šaltiniams. O apie 8 proc. pasaulyje pagamintos energijos naudojama vandens gavybai, siurbimui, apdorojimui, pašildymui, transportavimui, tiekimui vartotojams.

Akivaizdu, kad tampriai tarpusavyje susijusių gėlo vandens ir energijos paklausa per ateinančius dešimtmečius vis didės, o vanduo ir energija turės lemiamą poveikį skurdo mažinimui. Tad bent šiandien įprastu judesiu atsukę vandens čiaupą pasidžiaukime, kokiu didžiuliu turtu kasdien naudojamės, neterškime jo ir nešvaistykime vėjais.