Mokslininkai įrodė, kad laimingi mokiniai pasiekia geresnių akademinių rezultatų, kurie suteikia dar daugiau pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo. Kyla klausimas, ką daryti, kad vaikai mokykloje jaustųsi laimingesni, kaip kurti pozityvią kultūrą. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, Alytaus Dainavos progimnazijoje vykdomas Erasmus+ projektas „Laimingi mokiniai – laiminga šalis“, nes ateities valstybės kūrimas priklauso dabartiniams vaikams. Straipsnyje pasidalinsime įžvalgomis iš pozityvaus švietimo kursų Barselonoje.

Mokyklos direktorė Edita Matulevičienė ir pavaduotoja ugdymui, vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Jurgita Kamandulienė lapkričio mėnesį vyko į kursus Barselonoje „Laimingos mokyklos: pozityvus švietimas mokinių gerbūviui ir gyvenimo įgūdžių vystymui“, kurie truko vieną savaitę. Dalyvės įgijo vadybinių žinių, padedančių kurti pozityvią kultūrą mokykloje ir išmoko metodų, tinkančių mokiniams pamokų metu. Didelis kursų privalumas –   teorija buvo įprasminama per praktinius užsiėmimus, o gauta informacija tinkama tiek dirbant su mokiniais, tiek su suaugusiais žmonėmis.Kursų metu aiškinomės, kas yra laimė ir nagrinėjome dr. Seligman PERMA modelį, kurį sudaro pozityvios emocijos, įsitraukimas, santykiai, prasmė ir pasiekimų įvertinimas.  

Ką naujo sužinojome apie emocijas?

Apibūdindami savo savijautą, dažniausiai naudojame žodžius linksmas, liūdnas, išsigandęs, piktas, nustebęs, pasibjaurėjęs. Visos šios emocijos labai aiškiai atsispindi mūsų veide arba kūno kalboje, nepaisant to, ar mes lietuviai, amerikiečiai ar japonai. Dėl to aplinkiniai greitai pastebi mūsų nuotaiką. Įdomu tai, kad yra 48 pagrindinės emocijos, kurias galima reikšti būdvardžiais. Tai sužinoję nustebome ir nusprendėme, kad pirmiausia mums reikia išmokti apibūdinti savo savijautą, o tada mokyti ir mokinius. Būdvardžiai emocijoms reikšti ne tik leis vaikams geriau pažinti save, bet ir plės jų žodyną, mokys empatijos.

Kas yra įsitraukimas?

Esame įsitikinę, kad kiekvienam miela tam tikra veikla, kai nepastebime prabėgusio laiko, neatliekame suplanuotų darbų, nes negalime atsiplėšti nuo knygos, šokio, muzikavimo, piešimo ar pan. Kursų metu analizavome, kada ir kaip galime pasiekti tokią būseną, kėlėme klausimą, ar įmanoma taip įsitraukti į pamoką ir kokiu būdu. Galvodamos apie mūsų mokinius, išsikėlėme uždavinį, kad beveik visi mūsų mokyklos vaikai lankytų bent vieną neformalųjį užsiėmimą ir siektų atrasti tai, kas jiems patinka ir teikia džiaugsmą.

Pozityvių santykių prasmė

Socialiniai ryšiai užima labai svarbų vaidmenį žmonių gyvenime. Kursų metu kalbėjome apie dėkingumą. Pagalvokime, kada paskutinį kartą nuoširdžiai padėkojome kitam žmogui, t. y. ne per socialinius tinklus kažką „palaikindami“, ne prabėgdami ir mandagiai pasakydami „ačiū“, bet iš širdies. Mokykloje galima mokyti vaikus rašyti dėkingumo laiškus, daryti dėkingumo stendus, dėžutes ir pan. Kodėl tai svarbu? Daugiau dėkodami ir pastebėdami aplink mus esančius žmones, patys sulauksime pozityvaus dėmesio. Dėl to labiau džiaugsimės gyvenimu.

Prasmės suvokimas daro mūsų kasdienybę malonesnę

Manome, kad ne vienas esame nusivylę, kai turime atlikti „primestus“ darbus, nes nematome prasmės. Tai suprantama, nes  komunikacija labai svarbus veiksnys, atliekant darbą. Prasmės išaiškinimas svarbus visiems: ir mokiniams per pamoką, ir mokytojams darbe.

Kalbėdami šia tema, turime jausti skirtumą tarp vidinio nusistatymo ir trumpalaikės motyvacijos, pavyzdžiui, nuperkant naują telefoną, žaislą ar skatinant pinigais. Gaila, bet dažnai susikoncentruojame būtent į  motyvaciją, tačiau šeimos, o vėliau ir paties žmogaus indėlis į vertybių formavimą, jų puoselėjimą, gyvenimo tikslų formavimą yra daug prasmingesnis nei trumpalaikis paskatinimas.

Tikslo pasiekimas – dar vienas kelias į laimingą gyvenimą

Kiekvienas pastebėtas pasiekimas, įvertinimas, pagyrimas daro tiek mokinius, tiek suaugusius žmones laimingesnius. Norint pasiekti, ką esame suplanavę, turime išmokti tikslus formuoti SMART principu. Jie turi būti konkretūs, pamatuojami, pasiekiami, aktualūs ir apibrėžti. Tikslas pasiektas palaipsniui yra malonesnis nei pasiektas lengvai ir iš karto. Kursuose buvo įdomu tai, kad lektorė atkreipė dėmesį į baimę nepasiekti tikslų arba sėkmės baimę. Jas galima nugalėti žinant 24 charakterio stiprybes ir nustatant dominuojančias, kurias užsiėmimų metu išanalizavome ir aptarėme.

Laimės receptas

Mokslininkai įrodė, kad būti laimingu išmokstama. Kursų metu įsitikinome, kad taikant pozityvų švietimą, pirmiausiai reikia suprasti, kas mūsų gyvenimui suteikia spalvų. Pozityviai pradėdami ir pabaigdami pamoką ar pokalbį, paruošiame žmogų efektyvesniam darbui. Pagarbus bendravimas, prasminga veikla, pomėgiai, pastebėti pasiekimai ir jų įvertinimas, dėmesio atkreipimas į smulkmenas daro mus laimingesnius. Į klausimą „Ar mokykloje galima jaustis laimingam?“ atsakome, kad daug kas priklauso nuo  mūsų pačių. Reikia „tik labai norėti, pasistengti ir tikėti...“.

Mobilumo poveikis ir tvarumas

Kursų metu sužinojome daug naudingos informacijos, kuria pasidalinsime tiek su mokiniais, tiek su mokytojais. Praktinės veiklos leis geriau suprasti teoriją, pažinti save ir įsitikinti, kad teigiamas požiūris į gyvenimą daro įtaką geresnei savijautai. Be abejonės, kad kursų metu pagerinome anglų kalbos žinias, užmezgėme kontaktus su kitais dalyviais iš įvairių šalių ir pažinome Barseloną. Ji sužavėjo savo nuostabia architektūra, įspūdingais parkais, neįtikėtinu magišku fontanu, gražiai skambančia kalba, fantastišku žmonių ekspresyvumu, pasakišku maistu. Tai žinios ne iš vadovėlio, o mūsų išgyventi potyriai.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, Erasmus+ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.