Daugelyje Europos šalių kovo 21-ąją minima Tarptautinė sveiko miega diena. Kuo ypatinga ir svarbi ši diena šiuolaikinio žmogaus gyvenime? Kodėl bandoma atkreipti visuomenės dėmesį į tokį kasdienišką reiškinį kaip miegas? Jeigu ir jūs po nakties ,,poilsio“ jaučiatės dirglūs, nedarbingi ar išvargę, o galbūt, jus kamuoja nemiga ar kiti miego sutrikimai, vadinasi, jums vertėtų susirūpinti savo miego kokybe.

Kas apskritai yra miegas ir kuo jis toks svarbus?

Gilioje senovėje, o kai kuriose gentyse ir šiais laikais sutinkama nuomonė, jog miegas yra maža mirtis arba rengimasis mirčiai – tarsi naktį žmogaus kūną apleidžia dvasia, o vakare į jį vėl sugrįžta. Nors ši nuomonė, vargu, ar kada nors galės būti patvirtinta, tačiau egzistuoja ir kur kas labiau moksliškas miego būsenos paaiškinimas.

Dar, palyginti, neseniai buvo laikomasi nuomonės, kad miegant mūsų kūnas visiškai atsipalaiduoja ir ilsisi, todėl mes atgauname per visą dieną prarastas jėgas, tačiau šiuolaikinis mokslas įrodė, jog yra nevisiškai taip. Pasirodo, jog miego metu organizmas intensyviai ,,dirba“. Miegant mūsų kūne vyksta daugybė fiziologinių – kinta kraujospūdis, kvėpavimas, pulsas, medžiagų apykaita, raumenų tonusas (įsitempimas)), bei su smegenų veikla susijusių funkcijų – atrenkama, šalinama ir kaupiama per dieną gauta informacija. Poilsiu to nepavadinsi.

Visos šios funkcijos yra būtinos tinkamai organizmo būklei palaikyti, taip pat ir gerai mūsų savijautai. Dar daugiau, nustatyta, jog miegas turi įtakos įvairių žaizdų gijimui, o suprastėjus jo kokybei – silpnėja organizmo natūrali apsauga t.y. imunitetas.

Kiek miegoti?

Nenuginčijama, jog miego poreikis mūsų kūnui yra toks pat būtinas kaip oras, maistas ar vanduo, tačiau vis dar nesutariama, tai kiek gi valandų per parą reikia miegoti? Vieningos nuomonės šiuo požiūriu nėra, tačiau priimtiniau teigti, jog miego poreikis kiekvienam yra individualus dalykas.

Rekomenduojama miego trukmė paprastai yra laikoma 7-9 val. per parą ir svyruoja priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Jaunystėje miego poreikis dažniausiai yra gerokai didesnis, nei senatvėje, tačiau svarbu pabrėžti, jog kiekvienas turime skirtingą ,,vidinį laikrodį“, todėl privalome į jį įsiklausyti.

Blogas miegas

Įtemptas gyvenimo tempas, deja, privertė šiuolaikinį žmogų pamiršti, ką reiškia eiti miegoti su saule ir keltis su aušra, todėl neretas iš mūsų patiria vienokių ar kitokių miego sutrikimų, kurie blogina gyvenimo kokybę. Vieni iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų yra nemiga, nuo kurios kenčia beveik kas trečias planetos gyventojas, narkolepsija, pasireiškianti nekontroliuojamu mieguistumu dieną bei apnėjos sindromas, kuriam būdinga pasikartojantys kvėpavimo sustojimai miego metu.

Dažnam iš mūsų bent kartą teko patirti, ką reiškia blogas miegas, tačiau visais atvejais reikėtų paieškoti priežasties (ar priežasčių), kas jį sukėlė. Dažnai tai būna susiję su psichologiniais pasikeitusio gyvenimo ar aplinkybių reiškiniais (baimė, stresas, įtampa), vartojamais vaistais, fiziniu skausmu ar įvairiomis ligomis. Tačiau kai kuriais atvejais, galbūt, tiesiog kalta netinkama mūsų miego higiena.

Miego higiena

Keletas patarimų sveikam ir higieniškam miegui:

• Išvėdinkite kambarį  prieš miegą, kad ir kokie patogūs foteliai, kai ima miegas, nesnūduriuokite, ruoškitės į lovą.
• Venkite sočios vakarienės
• Vakare susilaikykite nuo saldumynų, kavos ar stiprios arbatos (tiek žalios, tiek juodos) – šie produktai aktyvina nervų sistemą
• Prieš miegą rinkitės vėsesnį dušą, o ne gulėjimą vonioje
• Miegui rinkitės drabužius iš natūralaus medžiagų pluošto (medvilnės, šilko)
• Išmėginkite ramią (relaksuojančią) muziką ar lengvą knygos skaitymą prieš miegą
• Išgerkite mėtos, melisų ar kitos raminančiai veikiančios arbatos
• Kompiuteris ar televizorius – nepageidaujami daiktai miegamajame
• Galiausiai – vakare eikite miegoti tada, kai Jūsų kūnas to reikalauja ir stenkitės, kad paskutinės mintys prieš užmiegant būtų malonios