Vaiko mirtis – skaudi netektis. Tačiau ji yra dar skaudesnė, kai nuolat neapleidžia mintys, kad jo gyvybę galbūt buvo galima išgelbėti. Tokios mintys mane slegia jau daugiau kaip savaitė, po tos tragiškos dienos, kai avarijoje Punioje buvo sužalotas  mano keturiolikmetis anūkas. Jis nukraujavęs mirė ligoninėje.

Mano anūkas alytiškis kiekvienas atostogas praleisdavo Alytaus rajone, Punioje, pas kitą savo močiutę. Ir šį kartą jis ten atostogavo iki lemtingos dienos, kai nutarė pasivažinėti su aštuoniolikmečiu draugu.

Liepos ketvirtą dieną, jis sėdo ant draugo vairuojamo motorolerio ir išvažiavo. Deja, jų kelionė baigėsi nelaime. Staigiame posūkyje vairuotojas motorolerio nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Mano anūkas sėdėjo už vairuotojo, nuo smūgio nukrito, susižeidė ranką. Ar kas būtų galėjęs pagalvoti, kad tokioje avarijoje tik rankos sužalojimą patyręs vaikas neišgyvens?

Pamatę avariją šalikelėje, sustojo žmonės. Moteris, išlipusi iš automobilio, iš karto iškvietė pagalbą, tačiau prisipažino, kad daugiau nieko padaryti negalėjo, nes ją ištiko šokas.

Neilgai trukus nelaimės vietoje sustojo ir Punios mokyklinis mikroautobusas pilnas žmonių. Jie važiavo į tą dieną Dauguose vykusią šventę. Iš mikroautobuso išlipo vienintelis vairuotojas, kuris dar kartą kvietė pagalbą. Tame mikroautobuse važiavo ir medikė, Punios kaimo felčerė.

Deja, iš jos pagalbos mano anūkas taip ir nesulaukė. Moteris nesiteikė išlipti mikroautobuso ir pasižiūrėti, kas nutiko.

Mano anūkui buvo stipriai sužalota ranka, jis kraujavo. Gal buvo galima tą žaizdą užspausti, užveržti? Gal tos kelios minutės, kol atvažiavo greitoji ir buvo lemtingos? Jis kvietėsi pagalbą telefonu, skambino numeriu 112. Mes pagal vaiko kraujo pėdsakus ėjome – jis  nuo avarijos vietos buvo nuėjęs apie 20 metrų ir įkalnėje susmuko.

Suprantu, kad felčerė ten atsidūrė ne darbo metu, bet nesuprantu, kaip sužeistam žmogui nepadėti? Taip, ji vyko į šventę, gal suknelę bijojo krauju susitepti?  Gal to vaiko niekas nebūtų išgelbėjęs, gal toks jo likimas, bet sunku patikėti, kad žmogus gali būti toks abejingas.

Labai sukrėtė ir tai, kad anūko kūną laidoti mums atidavė tik po trijų dienų, mat buvo išeiginės ir teismo medicinos ekspertai nedirbo.  Ar nėra budinčio žmogaus Alytuje, kuris gali padaryti ekspertizę? Kodėl Telšių merui ji buvo padaryta tą patį vakarą? Bet mes kitokie. Mūsų anūkas buvo išvežtas šeštadienį, o mums jį atidavė tik antradienį.

Kai ekspertas jį apžiūrėjo ir atidavė kūną, sakė kuo greičiau laidoti, nors patys tris dienas laikė. Aš nesuprantu, kaip tokiame mieste nėra budinčių ekspertų, nesuprantu.

Aš nieko nekaltinu, tik noriu savo istoriją paviešinti, kad tie žmonės susimąstytų. Mano anūkui nepadėjo, bet gal kitiems žmonėms, atsitikus nelaimei, padės.

Alytusplius.lt portalo žurnalistė bandė susisiekti su laiško autorės minima Punios felčere, tačiau Punios medicinos punkto nurodytu mobiliuoju telefonu, skambinus kelis kartus, niekas neatsiliepė. Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Gediminas Krasauskas teigė, kad moteris šiuo metu neatostogauja.

Jam pavyko susiekti su Punios medicinos darbuotoja. „Faktas, kad ji buvo avarijos vietoje, pasitvirtino. Nedelsiant sudariau darbo grupę, atliksime tyrimą. Medicinos darbuotojas pirmiausia privalo suteikti pagalbą. Nesvarbu, kad nedarbo metu, bet čia jau yra žmogiškasis faktorius“, - kalbėjo G. Krasauskas.